Protestuojantys žemdirbiai siekia jų problemų sprendimo aukščiausiu lygiu

„Bendradarbiaujam ir su Prezidentūra ir artimiausiu metu derinam susitikimą, ir, matyt, pavyks suderinti, kad tie klausimai būtų sprendžiami aukščiausiais lygmenimis“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V. Buivydas.

Žemės ūkio rūmai pirmadienį po pietų susitiks su premjere Ingrida Šimonyte, įteiks reikalavimus aplinkos ir žemės ūkio ministrams, kuriais valdžios institucijos raginamos įtraukti socialinius partnerius į sprendimų priėmimą, siūloma parlamentinėms politinėms partijoms pasirašyti žemės ūkio ir kaimo plėtros ilgalaikę strategiją kaip nacionalinį susitarimą.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad svarbiausia problema – valdžios nebendradarbiavimas tarpusavyje ir su visuomene.

„Pagrindinis klausimas yra socialinis bendradarbiavimas, visuomenė turi žinoti, dėl ko yra priimami sprendimai. (...) Daugelis priimamų tvarkų, įstatymų nėra suderinami. Jeigu piliečiai kelia problemas, tai valdžios atstovai nelabai kreipia dėmesį“, – spaudos konferencijoje sakė A. Svitojus.

V. Buivydas taip pat teigė, kad 2023 metų sausį ūkininkai valdžios jau prašė dar labiau griežtinti žemės įsigijimą didiesiems ūkininkams bei apriboti jiems Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas, tačiau pokyčiai vyksta per lėtai, todėl tie patys klausimai keliami ir naujoje rezoliucijoje, kuri bus įteikta pirmadienį.

„Šiai dienai tas klausimas (iki 500 hektarų žemės įsigijimo ribojimas privatiems ūkininkams – BNS) vėl yra įtrauktas nepaisant to, kad mes turėjome gal keturis susitikimus su Aplinkos ministerija“, – sakė V. Buivydas.

„Aš matau kaimo ateitį ne stambiuose ūkiuose, aš matau kaimo ateitį smulkiuose ūkiuose“, – pabrėžė jis.

V. Buivydas nurodė, kad itin svarbu orientuotis ne į dirbamos žemės plotus, tačiau į jos efektyvumą.

Žemės ūkiui iš šito fondo atiteko, bijau suklysti, 16 ar 18 mln. eurų. Tai yra koks požiūris į žemės ūkį. (...) Tie pinigai skirti padėti laikytis tų aplinkosaugos, žaliojo kurso reikalavimų ir mes, ūkininkai, tų pinigų negauname.

 

„Aš norėčiau, kad mes taptume, kaip olandai, kurie už vieną hektarą gali sukurti produkcijos už 13 tūkst. eurų, o mes hektare vos vieną tūkstantį padarom“, – sakė rūmų vicepirmininkas.

Anot jo, nors jau anksčiau yra iškeltas tikslas mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, realybėje ši atskirtis tik didėja.

„Mes tikslą turime mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, tačiau dabar viskas, kas buvo daroma eilę metų, ir ne tik Navicko (žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko – BNS) kadencijoje, kad tą atskirtį „ant popieriaus“ mažiname, bet realybėje ji vis didėja ir didėja“, – tikino V. Buivydas.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas pabrėžė daugiamečių pievų ir ganyklų problematiką – valdžiai uždraudus jas mulčiuoti ūkininkams finansiškai nebeapsimoka jų turėti.

„Šita valdžia, šita ministerija prisidėjo prie to (daugiamečių pievų ir ganyklų plotų mažėjimo problemos – BNS), kadangi uždraudė mulčiuoti tas pievas. Uždraudus mulčiuoti pievas pranyko prasmė ūkininkui iš viso turėti tą pievą. Jeigu jis ją turi, jis negali jos kitaip sutvarkyti, reiškia, jis ėmėsi suarti tas pievas“, – spaudos konferencijoje aiškino A. Baravykas.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas taip pat pabrėžė, kad iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) fondo lėšų žemės ūkiui tenka labai nedidelė dalis.

„Žemės ūkiui iš šito fondo atiteko, bijau suklysti, 16 ar 18 mln. eurų. Tai yra koks požiūris į žemės ūkį. (...) Tie pinigai skirti padėti laikytis tų aplinkosaugos, žaliojo kurso reikalavimų ir mes, ūkininkai, tų pinigų negauname“, – sakė J. Kuzminskas.

Asociacijos pirmininkas pridūrė, kad šiuo metu „dalis ūkininkų traukiasi ir jei toliau bus tokia politika, tai nieko gero nebus“.

„Turbūt nėra to vieno punkto, kuris šiandien paėmė ir žemdirbius sugynė į tą akciją, yra daug, metai iš metų einančių klausimų“, – apibendrino A. Baravykas.