Tai reiškia, kad šiemet Registrų centre įregistruota jau 8 proc. visų mažųjų bendrijų, kurios buvo įsteigtos per visus 2025 metus (10,79 tūkst.)
Kaip portalui sakė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė, mažųjų benrijų populiarumą galėjo paskatinti keletas 2026 m. įsigaliojusių mokestinių pokyčių.
Anot portalo, naujai šiemet įregistruotoms mažosioms bendrijoms pirmus dvejus veiklos metus nereikės mokėti pelno mokesčio, kai iki šiol tokia lengvata galiojo tik vieneriems metams, taip pat mažųjų benrijų patrauklumą didinti galėjo tai, kad padidėjo mokesčiai individualiai veiklai, pajamos iš jos įtraukiamos į bendrąjį pajamų krepšelį.
Pasak D. Čibirienės, naujai mažajai bendrijai dvejus metus taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas galioja tik tada, kai įmonės pajamos (neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio) neviršija 300 tūkst. eurų per metus.
Jos teigimu, mažosios bendrijos už uždarąsias akcines bendroves (UAB) patrauklesnės dėl paprastesnio veiklos procesų administravimo, paprastesnių ataskaitų ir avansinių dividendų išmokėjimo.
ELTA primena, kad nuo šių metų sausio įsigaliojo pernai birželio Seimo įgyvendinta mokesčių pertvarka.
Nuo 2026-ųjų gyventojų pajamos yra apmokestinamos trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Lengvatinės sąlygos įstatyme numatytos tik ūkinei veiklai – 15 proc. GPM tarifas galios pajamoms iš žemės ūkio veiklos iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (maždaug 138 tūkst. eurų), o 20 proc. tarifu bus apmokestintos pajamos virš minėtos ribos.
Dabar jau įsigaliojusia reforma taip pat buvo nuspręsta pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį ir įvesti naujus cukraus bei draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.
Naujausi komentarai