Visuotiniame žemdirbių suvažiavime priimta įvairių reikalavimų rezoliucija. Taip pat nuskambėjo kvietimas rinkti parašus referendumui, ar leisti parduoti žemę užsieniečiams.

Netrūko pesimizmo

Kauno sporto halėje vakar surengtame suvažiavime susirinko apie 3 tūkst. žemdirbių, dalyvavo prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, Europos Parlamento atstovai. Šiųmetis suvažiavimas buvo jau trečias. Pirmasis įvyko 2001 m. Vilniuje, antrasis – 2009 m. Kaune.

Renginyje kalbėję ūkininkai labiausiai baiminosi papildomų mokesčių, griežtai pasisakė prieš žemės pardavimą užsieniečiams.

Lietuvos žemės ūkio rūmų (LŽŪR) pirmininkas Andrejus Stančikas teigė pastebėjęs, kad nors augalininkystės ūkiai pastaraisiais metais sulaukdavo gero derliaus, tačiau nyksta šiltnamiuose auginamų daržovių šaka, menksta pieno ūkiai. "Kasmet melžiamų karvių šalyje sumažėja 4–5 proc. Jų augintojų amžiaus vidurkis labai garbingas – per 60 metų. Apskaičiavau, kad jei padėtis nesikeis, per 20 metų paskersime paskutinę melžiamą karvę", – kalbėjo A.Stančikas.

Prašė stabilumo

LŽŪR pirmininko pavaduotojas Bronius Markauskas kvietė į suvažiavimą susirinkusius valdžios atstovus nekeisti pajamų ir turto mokesčių tvarkos žemdirbiams.

"Leiskite mums atsistoti ant kojų. Jau ir taip gausime mažesnes išmokas nei Vakarų Europos ūkininkai, o turėsime konkuruoti toje pačioje rinkoje. Žemdirbys gauto papildomo lito neišleis pas mergas, o investuos į gamybą", – aiškino jis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Aušrys Macijauskas, dirbęs Andriaus Kubiliaus patarėju, iš tribūnos pliekė naująją Vyriausybę, kad ši nepakankamai aktyviai atstovavo žemdirbiams derybose dėl 2014–2020 m. paramos lėšų žemės ūkiui.

"Tik Prezidentė parodė, kad jai svarbūs žemės ūkio reikalai ir paskutinę derybų naktį tiesiog išplėšė Lietuvai papildomus 350 mln. litų", – sakė A.Macijauskas.

Kvietė rengti referendumą

Suvažiavime netrūko ir emocingų kalbų, humoro. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos narys Zigmas Aleksandravičius kaip pavyzdį nurodė žydus, kaip reikia kovoti dėl savo žemės ir interesų.

"Ši tauta ne kartą įrodė, kad moka kovoti dėl savo interesų. Žydai turi savo Raudų sieną, o mes suvažiavimus. Žydai pasiekė daugiau bendraudami su siena, nei mes įkalbinėdami valdininkus", – šmaikštavo žemdirbys.

Z.Aleksandravičius perspėjo apie intensyviai superkamą žemės ūkio paskirties žemę. "Kai kurie per žemės ūkio bendroves jau valdo 40 tūkst. ha plotus ir toliau superka žemes iš valstybės bei žmonių. Jie laukia žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pabaigos, kai už žemę, pirktą už centus, galės gauti maišus eurų", – įsitikinęs Z.Aleksandravičius.

Kitas ūkininkas, Pranciškus Šliužas, kvietė žemdirbius pačius imtis ir rinkti parašus renti referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams. "Kaip pokario metais niekas neklausė jūsų, ar norite eiti į kolūkius, taip niekas neklaus, kaip turite eiti į užsieniečių dvarus. Ateis paprasčiausia baudžiava. Burkimės į nuolat veikiančią referendumo grupę ir patys tapkime valdžia", – kvietė jis.

Priėmė rezoliuciją

Suvažiavime priimtoje rezoliucijoje taip pat reikalaujama pratęsti pereinamąjį laikotarpį, kai draudžiama žemę parduoti užsieniečiams. Lietuva su Europos Komisija suderėjo, kad šis laikotarpis baigsis 2014 m. gegužę.

Rezoliucijoje išvardyta dešimtys punktų su reikalavimais valdžiai. Reikalaujama išnaudoti derybų tarp ES institucijų galimybes ir visais įmanomais būdais siekti, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams pasiektų 196 eurus už ha jau nuo 2015-ųjų, o ne nuo 2020 m., kaip suderėta. Pernai išmokų vidurkis Lietuvoje buvo 112 eurų už ha – kelis kartus mažiau nei šalyse senbuvėse. Naujojo finansinio 2013–2020 m. periodo pabaigoje išmokos mūsų šalyje sudarytų 75 proc. ES vidurkio.

Rezoliucijoje Vyriausybės prašoma siekti, kad Briuselis leistų skirtumą tarp mokamų tiesioginių išmokų ir ES vidurkio išmokėti iš nacionalinių biudžetų. Iš valdžios reikalaujama derėtis, kad būtų paliktas tas pats išmokų skaičiavimo modelis pagal dirbamą žemės plotą.

Taip pat rezoliucijoje reikalaujama mažinti PVM mokestį šviežiems vaisiams, uogoms, daržovėms, mėsai, reikalaujama daugiau paramos kaimo plėtrai, gamybai, gyvulininkystei, melioracijai, dėmesio jaunimui.