Kodėl nauja mokesčių reforma sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją?

– Kodėl nauja mokesčių reforma sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją?

– Manau, gyventojai tikėjosi didesnio skaidrumo mokestinėje sistemoje, to horizontalaus lygiagretumo, kad panašias pajamas uždirbantys asmenys būtų apmokestinti panašiu tarifu. Dabar mes staiga žiūrime, kad atsiranda trys tarifai. Tada bandoma viską aplopyti, pridedami dar kažkokie papildomi tarifai pajamoms, kurios viršija 5 vidutinius darbo užmokesčius per mėnesį. Tada dar atsiranda papildomų tarifų. Kyla klausimas, ar tikrai tikslas buvo supaprastinti mokesčių sistemą. Susidaro įspūdis, kad tikslas buvo labiau padidinti mokesčius ir padaryti juos progresyvesnius, bet taip reikėtų ir sakyti.

– Pagal individualią veiklą (IV) dirbantiems atrodo, kad valdžia mano, jog jie per mažai moka mokesčių, nepaisant infliacijos, paskolų iššūkių ir t. t. Sako, kad esate „gyvulių ūkis“ ir mes čia jums viską pareguliuosime...

– Būtų pakakę suvienodinti tarifus. Jei kalbėtume, kad IV nori prilyginti darbo santykiams, tas vienodinimas vyksta į viršutinę pusę.

– Bet tai – nesąmonė. Tai gal dirbantys pagal darbo sutartis moka per daug mokesčių ir juos visiems reikėtų mažinti?

– Nemaža dalimi galima su jumis sutikti, nes tikslas buvo sumažinti su darbo santykiais susijusius mokesčius ir perkelti tą mokesčių naštą turto pajamoms, vartojimo pajamoms ir kitoms. Taigi apžvelgiant susidaro įspūdis, kad dabar mes turime labiau mokesčių didinimo reformą, o ne mokesčių išskaidrinimo ir ekonomikos augimui palankią reformą. Reikia pastebėti, kad konkurencija dėl darbuotojų yra milžiniška. Jeigu mes liksime su pakankamai dideliais ir sudėtingais apmokestinimais būtent individualios veiklos arba darbo santykių, mes galime prarasti  konkurencingumą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai – infliacija, brangiausios maisto kainos Europoje, ar dabar laikas tokiems  pokyčiams?

– Niekada nebūna to geriausio laiko. Aišku, tie tarifai neįsigalios čia ir dabar. Jie bus dar diskutuojami ir dar klausimas, ar įsigalios. To visuotinio erzelio sukėlimas irgi neaišku, ar pati geriausia strategija.

– Advokatai, notarai dažniausiai dirba pagal verslo liudijimus ir žinome, kiek jie uždirba. Jeigu vieno sektoriaus žmonės gauna dideles pajamas, gal toks mokesčių užkrovimas kitokios srities darbuotojams yra neadekvatus, netolygus? Tai toliau naikinamas tas „gyvulių ūkis“?

– Neseniai buvo pristatytas tyrimas, kad Lietuva turi labai daug skirtingų mokestinių režimų. Čia, matyt, yra ta pradžių pradžia – reikėtų labiau sumažinti jų skaičių. Tai padėtų pasiekti didesnį mokestinį teisingumą. Antras žingsnis – suvienodinti tarifus, kad kiek įmanoma jie taptų aiškesni ir skaidresni. Tuomet gal trečias jau būtų žingsnis – didinti arba mažinti kažkokias būtinąsias išlaidas tam, kad laiptelis po laiptelio žmonėms viskas taptų skaidriau ir suprantamiau.

Manau, gyventojai tikėjosi didesnio skaidrumo mokestinėje sistemoje.

 

– Lietuva skundžiasi, kad  per metus netenka 15 tūkst. žmonių, kurie emigruoja. Ar ši mokesčių reforma skatins gyventojus toliau skaidriai dirbti Lietuvoje? Gal kai kurie „individualistai“, dirbantys pagal IV, perkels savo įmonę į kitą kaimyninę šalį, kur mokesčiai mažesni. Ar tokia grėsmė yra?

– Bendrąja prasme tokia grėsmė yra, ypač dėl nuotolinio darbo, tokių išplaukusių sienų. Reikia šaliai turėti konkurencingą darbo santykių apmokestinimą. Ši reforma turėjo būti orientuota į mokesčių mažinimą. Arba išimtinais atvejais, kur yra didžiulis disbalansas, dalį galbūt galima padidinti. Ir tada dalį mokesčių perkelti kitiems mokesčiams, pavyzdžiui, ekologiniams, nekilnojamojo turto ir pan.