Investuotojai pakraupę

Nutarimo projektą parengusios EM atstovų strateginis elektros rezervas įvardijamas kaip viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Tačiau šis abstraktus teiginys slepia esmę: projekte konstatuojama, kad viešuosius interesus atitinkančią paslaugą teikia AB "Lietuvos energijos gamyba" pavaldi Lietuvos elektrinė.

Nutarimo projektas būtų suprantamas, jei ne viena "smulkmena". Energetikos sistemos rezervą užtikrinti galėtų ne tik valstybinė Lietuvos elektrinė, bet ir privačios Kauno, Mažeikių termofikacijos elektrinės. Ir daug pigiau. Tad nenuostabu, kad privatūs elektros gamintojai kritikuoja valdžią dėl ketinimų teisiškai įtvirtinti strateginio elektros rezervo užtikrinimą tik valstybės valdomoms įmonėms.

"Yra labai svarbus niuansas – šis Vyriausybės nutarimas brukamas dar nepatvirtinus Lietuvos eneregetikos strategijos. Beje, strategijos nuostatos visiškai kitokios – ten kalbama apie tai, kad Lietuvai reikia savų efektyvių elektros gamybos pajėgumų, kad reikia konkurencijos. O šis EM paruoštas dokumentas kardinaliai keičia situaciją. Tokios nuostatos užkerta kelią visoms – tiek lietuviškomis, tiek tarptautinėms investicijoms", – teigia Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) direktorius Evaldas Paulavičius.

Pasak jo, priėmus tokį Vyriausybės nutarimą su visomis nuostatomis, AB "Lietuvos energija" liktų vienintelė rinkos dalyvė. O tai jau nevaldomo monopolio formavimas ir tiesioginė grėsmė vartotojams.

Premjeras Saulius Skvernelis būsimą valstybės monopoli teisina šalies energetine nepriklausomybe, lyg ir pamiršdamas, kad dujas ir dalį elektros energijos importuojame.

"Kalbant apie energetikos sektorių, reikia suvokti, kad tai susiję su mūsų strateginėmis įmonėmis, mūsų energetine nepriklausomybe, ir tam tikras valstybės reguliavimas turi išlikti ir jis išliks", – "Žinių radijui" vakar sakė S. Skvernelis, atremdamas verslininkų priekaištus dėl įstatymiškai įteisinamo valstybės monopolio energetikoje.

Skirs milijonus

Vyriausybės nutarimo projekte yra ir paslėpta žinia. Priėmus projektą, bus įteisinta pernai be konkurso skirti 32 mln. eurų Lietuvos elektrinei, tariamai laimėjusiai aukcioną teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) užtikrinant tretinį elektros galios rezervą.

"Kauno diena" rašė, kad praėjusiųjų metų pabaigoje valstybės valdoma bendrovė "Litgrid" pirmą kartą surengė aukcioną, kuriame bandė išdalyti tretinį elektros galios rezervą, tačiau jis iš esmės sužlugo, "Lietuvos energijos gamybai" pasiūlius per didelę kainą. Derybose ją sumažinus, įmonė laimėjo 32 mln. eurų užsakymą, kuris ir atiteks Lietuvos elektrinei.

Trys rinkos sąlygomis veikiančios Kauno, Panevėžio ir Mažeikių termofikacijos elektrinės aukcione liko nieko nepešusios. Šių jėgainių vadovai jaučiasi apgauti ir pastebi, kad taip žlugdoma konkurencija kenkia visiems vartotojams.

"Galima galvoti, kad valstybės įmonės dirba efektyviai. Tačiau ką tik AB "Litgrid" organizuotas tretinio elektros galios rezervo aukcionas pademonstravo, kaip iš tiesų elgiasi "Lietuvos energijos" grupės įmonės. Valstybės įmonė specialiai aukcionui pateikė 50 proc. didesnę kainą, nei jai nustatė VKEKK. Valstybės įmonė sąmoningai pažeidė tvarką ir taip specialiai sužlugdė aukcioną pasinaudodama dominuojančia padėtimi. Tai tik vienas pavyzdys, kas būna, kai valstybės įmonė pajunta neribojamą galią", – monopolizavimo grėsmes pateikė KTE vadovas.

Dėl to nepasitenkinimą jau spėjo išsakyti energetikos ir finansų ministrai Žygimantas Vaičiūnas ir Vilius Šapoka. Jų teigimu, Lietuvos elektrinei deginant mazutą, o ne dujas, jos pabrangtų kitiems vartotojams.

Beje, energetikos ir finansų ministrams antrina ir premjeras S. Skvernelis, pripažindamas, kad aukcionas kelia abejonių. "Buvo pabandymas skelbti tretinės galios aukcioną, jis buvo susijęs su konkurencingumo didinimu, kaip minėjau, ten yra tam tikrų objektyvių priežasčių, netenkinančių Vyriausybės, kodėl taip įvyko. Buvo pateikti paaiškinimai ir aš manau, kad tos pamokos, kurios buvo išmoktos, po šito aukciono bus padarytos išvados", – "Žinių radijui" teigė S. Skvernelis, tačiau taip ir neįvardijo, kokios pamokos neišmoktos ir kas jų neišmoko.

Papildomos išlaidos

O paslapties S. Skvernelio minimose "neišmoktose pamokose" greičiausiai ir nėra. Aukcioną sužlugdžiusiai Lietuvos elektrinei, kuriai pagal minėtą Vyriausybės nutarimo projektą bus suteiktas monopolis tokioms paslaugoms, papildomos išlaidos guls ant mokesčių mokėtojų pečių. Jeigu aukcionas būtų įvykęs pagal termofikacijos elektrinių pateiktas kainas, galios rezervui pirkti reikėtų iki 12 mln. eurų mažiau.

Ironiška ir kitka. Antai praėjusiųjų metų gruodžio mėnesį (už lapkritį) surinkta 16,64 mln. eurų VIAP, išmokėta 14,79 mln. eurų. Metinis VIAP lėšų likutis gruodžio pabaigoje buvo neigiamas ir siekė 7,19 mln, eurų. Taigi Vyriausybė nauju nutarimu ketina lįsti į dar didesnes skolas.

"Buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis visose konferencijose pernai kalbėjo, kad Lietuvai labai reikia savų gamybos pajėgumų. Atrodo, kad senoji ministerijos komanda tas mintis suprato savaip ir nutarė išmesti iš šios rinkos visus, galinčius konkuruoti su "Lietuvos energijos" grupe. Tai yra labai svarbus klausimas visos energetikos sistemos ateičiai, todėl skubėti ir priimti sprendimus nepatvirtinus Nacionalinės energetikos strategijos, yra labai neatsakinga", – svarsto E. Paulavičius.

Spręs Konkurencijos taryba?

Praėjusiųjų metų pabaigoje Algirdo Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė panaikino VIAP kvotas termofikacijos elektrinėms, tretinį galios rezervą be konkurso užsakė Lietuvos elektrinei. Dėl to Seimo tuometės opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į Konkurencijos tarybą prašydamas išaiškinti, ar Vyriausybė, be konkurso užsakiusi rezervą, elgėsi teisėtai, nebuvo pažeistas Konkurencijos įstatymas.

"Nors dar nesibaigęs Konkurencijos tarybos tyrimas dėl buvusios Vyriausybės priimtų nutarimų energetikos sektoriuje –  aiškinamasi, ar jie nepažeidžia įstatymų ir ar neiškreipia konkurencijos sąlygų, naujoji Vyriausybė ir naujoji energetikos ministerijos vadovybė stengiasi pateisinti buvusiųjų sprendimus, juos įteisinti naujais įstatymais", – teigia KTE generalinis direktorius E. Paulavičius.

Beje, EM prašo Konkurencijos tarybos pateikti pastabas dėl minėto Vyriausybės nutarimo projekto. Dienraščiui paprašius projektą pakomentuoti, Konkurencijos taryba teigė, kad jos specialistams reikia kelių dienų, kad galėtų įsigilinti.

Komentaras

Egidijus Purlys, energetikos viceministras

Valstybės energetinis saugumas yra prioritetinė sritis, tai yra gyvybinis interesas. Šiam saugumui užtikrinti būtinas elektros energijos tiekimo saugumo rezervas. Energetikos ministerija yra atsakinga už energetinio saugumo užtikrinimą, todėl manome, kad garantuoti patikimą paslaugos teikimą gali tik tos įmonės, kurios yra valstybės kontroliuojamos arba yra įtrauktos į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonių sąrašą (pagal Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą).

Siekiant aiškiai įtvirtinti energetiniam saugumui būtinų elektros energijos gamybos įrenginių parinkimo tvarką, inicijavome Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą. Jame bus detalizuotos rezervą užtikrinančių elektrinių pareigos. Kartu sudaromos galimybės, esant tretinio aktyviosios galios rezervo trūkumui, šiai paslaugai pasitelkti tiekimo saugumo rezervus.