- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų plečiamos galimybės skaitmenines priemones naudoti ugdyme, tačiau tam papildomai prireiktų 4,6 mln. eurų kasmet.
Šį vertinimą pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, išanalizavusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Artūro Žukausko atitinkamą Švietimo įstatymo pakeitimą.
Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, įstatymo projektu siūloma apibrėžti skaitmeninių mokymo priemonių ir mokymo programinės įrangos sąvokas ir įtvirtinti galimybę mokiniams jomis naudotis.
„Tikėtina, kad aiškiau apibrėžus sąvokas, mokyklos lėšas, skirtas skaitmeninio ugdymo plėtrai, ims naudoti efektyviau“, – rašoma dokumente.
ŠMSM nurodo, kad priėmus nutarimo projektą, jam įgyvendinti papildomai iš valstybės biudžeto reikės 4,6 mln. eurų kiekvienais metais.
Pasak ministerijos, skaitmeninio ugdymo plėtrai vienam mokiniui šįmet skirta dešimt eurų. Už juos mokyklos gali įsigyti prieigą prie skaitmeninių vadovėlių ir skaitmeninių mokymo priemonių, informacinių ir komunikacinių technologijų įrangą.
Vis tik metinė licencijos kaina skaitmeninių mokymo priemonių vienam mokiniui iš viešai prieinamos informacijos siekia ir 19 eurų.
„Todėl skiriamų lėšų skaitmeninio ugdymo plėtrai taip pat nepakanka mokyklų poreikiams patenkinti“, – nurodoma nutarime.
Jame taip pat rašoma, kad nuo šių metų spausdintiems vadovėliams įsigyti papildomai numatyta skirti 8,5 mln. eurų, tačiau šios lėšos yra nepakankamos vadovėlių poreikiui patenkinti.
Ministerija nurodo, kad vienam mokiniui kasmet skiriama 21,9 euro vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti.
Anot ministerijos, tam, kad mokyklos galėtų kiekvienam mokiniui skirti bent po vieną lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtųjų kalbų ir literatūros programoms įgyvendinti reikalingą grožinės literatūros knygą, reikalingos papildomos lėšos.
Toks lėšų poreikis apskaičiuotas praėjusiais ir šiais metais besimokančių mokinių skaičių (354 tūkst. 870 mokinių) padauginus iš vidutinės grožinės literatūros knygos kainos, kuri siekia 13 eurų.
Įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bankai sumokėjo beveik 102 mln. eurų solidarumo įnašo6
Aštuoni Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos iki ketvirtadienio popietės į valstybės biudžetą sumokėjo 101,6 mln. eurų solidarumo įmokų, BNS pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). ...
-
Privačius miškus miestuose siūloma perimti valstybei ar savivaldai3
Seime kelią skinasi idėja privačius miškus miestuose perimti valstybei arba savivaldai – už visuomenės poreikiams paimamą mišką savininkams būtų atlyginama. ...
-
Tyrimas: sinchronizavimas su Europos tinklais 2025 metų vasarį bus saugus1
Ankstesnis Baltijos šalių elektros tinklų sujungimas ir veikimas sinchroniškai su kontinentine Europa 2025 metų vasarį yra saugus ir techniškai įmanomas – visais nagrinėtais scenarijais bus užtikrintas sistemos stabilumas, rod...
-
Seimo komitetas atidėjo svarstymą dėl baudų e. cigarečių perpardavinėtojams
Seime stringa pataisos, numatančios 140–500 eurų baudas už elektroninių cigarečių bei jų pildyklių perpardavimą. Taip siekiama pažaboti jų nelegalią prekybą tarp gyventojų, o ypač – nepilnamečių. ...
-
Eurostatas: nedarbas Lietuvoje spalį buvo didesnis už ES vidurkį1
Nedarbas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. ...
-
R. Pocius: elektros kaina mažės dėl 13 mln. eurų permokos „Igničiui“1
Visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams nuo sausio mažės, nes elektros tiekimo įmonė „Ignitis“ pirmąjį pusmetį iš vartotojų surinko 13 mln. eurų daugiau nei reikėjo, sako Valstybinės energet...
-
Dujų kaina gyventojams nuo sausio mažėja 4–7 centais4
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ketvirtadienį patvirtino 4–7 centais mažesnes nei dabar bendrovės „Ignitis“ dujų kainas vartotojams 2024 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Įmonėse – taupymo režimas: atsisako kalėdinių vakarėlių11
Darbdavių atstovai sako, kad paprastai kalėdiniams vakarėliams įmonės negaili pinigų, tačiau dėl ekonominės situacijos dalis jų atsisako, praneša LNK. ...
-
Ekspertai: jaunimas uždirba trečdaliu mažiau nei norėtų – abejoja dėl savo profesijos ateities
„Swedbank“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad 18–29 m. amžiaus grupės asmenys dažnai jaučia finansinį nerimą, mano, kad neuždirba pakankamai, jog patenkintų savo poreikius. Be to, dauguma abejoja savo darbo perspektyvomis ir finans...
-
Lietuvos bankas: trečdalis gyventojų savo finansinę padėtį vertina gerai2
Savo finansinę padėtį gerai vertina 33 proc. namų ūkių – dukart daugiau nei prieš metus, kai jų buvo 16 proc., rodo Lietuvos banko (LB) atlikta apklausa. ...