Šį vertinimą pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, išanalizavusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Artūro Žukausko atitinkamą Švietimo įstatymo pakeitimą.

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, įstatymo projektu siūloma apibrėžti skaitmeninių mokymo priemonių ir mokymo programinės įrangos sąvokas ir įtvirtinti galimybę mokiniams jomis naudotis.

„Tikėtina, kad aiškiau apibrėžus sąvokas, mokyklos lėšas, skirtas skaitmeninio ugdymo plėtrai, ims naudoti efektyviau“, – rašoma dokumente.

ŠMSM nurodo, kad priėmus nutarimo projektą, jam įgyvendinti papildomai iš valstybės biudžeto reikės 4,6 mln. eurų kiekvienais metais.

Pasak ministerijos, skaitmeninio ugdymo plėtrai vienam mokiniui šįmet skirta dešimt eurų. Už juos mokyklos gali įsigyti prieigą prie skaitmeninių vadovėlių ir skaitmeninių mokymo priemonių, informacinių ir komunikacinių technologijų įrangą.

Vis tik metinė licencijos kaina skaitmeninių mokymo priemonių vienam mokiniui iš viešai prieinamos informacijos siekia ir 19 eurų.

„Todėl skiriamų lėšų skaitmeninio ugdymo plėtrai taip pat nepakanka mokyklų poreikiams patenkinti“, – nurodoma nutarime.

Jame taip pat rašoma, kad nuo šių metų spausdintiems vadovėliams įsigyti papildomai numatyta skirti 8,5 mln. eurų, tačiau šios lėšos yra nepakankamos vadovėlių poreikiui patenkinti.

Ministerija nurodo, kad vienam mokiniui kasmet skiriama 21,9 euro vadovėliams ir mokymo priemonėms įsigyti.

Anot ministerijos, tam, kad mokyklos galėtų kiekvienam mokiniui skirti bent po vieną lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtųjų kalbų ir literatūros programoms įgyvendinti reikalingą grožinės literatūros knygą, reikalingos papildomos lėšos.

Toks lėšų poreikis apskaičiuotas praėjusiais ir šiais metais besimokančių mokinių skaičių (354 tūkst. 870 mokinių) padauginus iš vidutinės grožinės literatūros knygos kainos, kuri siekia 13 eurų.

Įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.