Visa žemė grąžinta tik viename šalies mieste – kokia situacija kitur?

Ką daryti su miestais?

100 proc. nuosavybės teisės į žemę atkurta tik Klaipėdos mieste. Marijampolėje – 99,99 proc., Druskininkuose – 96,93 proc., Telšių mieste – 99,91 proc., Kauno mieste – 91,67 proc., Palangoje – 85,06 proc., sostinėje – 56,78 proc. prašymuose nurodyto ploto.

NŽT sausio 1-osios duomenimis, miestuose nuosavybės teisės atkurtos į 91,44 proc. prašymuose nurodyto žemės ploto 45 772 piliečiams. Dar liko 6 051 pilietis, kuris pageidauja atgauti 3 367 ha žemės.

Pasak NŽT vadovo Laimono Čiako, žemės grąžinimas miestuose šiemet iš esmės turėtų būti baigtas, tačiau bus ypač sudėtinga tai padaryti Vilniaus mieste.

"Norėčiau priminti, kad teisinis pagrindas NŽT priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos, – aiškino L.Čiakas. – Jeigu minėtų dokumentų savivaldybės mums nepateikia, NŽT neturi teisės formuoti atkūrimui žemės sklypų ir atkurti nuosavybės teisių į žemę.

Pavyzdžiui, Vilniuje per 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybė nuosavybės teisėms atkurti perdavė iš viso 472 naujus žemės sklypus, iš jų – 283 žemės sklypai perduoti tik metų pabaigoje, t.y. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Sparta didėja, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija iki šiol nepateikusi pakankamo žemės sklypų skaičiaus nuosavybės teisėms atkurti, kadangi šiuo metu Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintoje eilėje žemės sklypų laukia net 3 076 piliečiai."

Rajonuose paprasčiau

NŽT tvirtina, kad rajonuose piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas iš esmės baigtas, išskyrus pavienius atvejus, kai negalima atkurti nuosavybės teisių dėl pačių piliečių neveikimo.

"Liko tik šeši rajonai, kur nuosavybės teisės atkurtos mažiau kaip į 99,95 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto, – sakė NŽT direktorius. – Šilalės rajone nuosavybės teises liko atkurti 38 asmenims, Trakų rajone – 53, Klaipėdos rajone – 54, Ignalinos rajone – 65, Kauno rajone – 117, Vilniaus rajone – 976."

Pasak L.Čiako, nuo žemės reformos pradžios (1991 m.) iki 2019 m. sausio 1 d. pateikta 787,85 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,024 mln. ha turėtos žemės. Turimais duomenimis, iki šių metų nuosavybės teisės kaimo vietovėse iš viso neatkurtos 4 766 pretendentams į 6 554 ha turėtos žemės, iš jų – 3 110 piliečių neįmanoma atkurti nuosavybės teisių dėl jų pačių neveikimo.

Kitiems 1 656 piliečiams nuosavybės teisių atkūrimo procesas greičiausiai bus užbaigtas laiku. NŽT teigimu, rengiamuose žemėtvarkos projektuose projektuojami žemės sklypai, ženklinami jau suprojektuoti, rengiamos žemės sklypų kadastro duomenų bylos ir priimami sprendimai atkurti nuosavybės teises, iš viso į 1 889 ha žemės plotą.

Šie žmonės bent kartą jau buvo kviečiami dalyvauti rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, pretendentų susirinkimuose siūlyta pasirinkti sklypus iš esamo laisvos žemės fondo. NŽT pastebi, kad šie dažniausiai neatvyksta, o jei ir atvyksta nenori pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietos.

L.Čiakas sako, kad NŽT, siekdama kuo didesniam pretendentų skaičiui atkurti nuosavybės teises, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus, daugiausia laiko sugaišo, kol išsiaiškino pretendentų adresus ir paveldėtojus šiems pretendentams informuoti. Tam tikslui įgyvendinti buvo kreiptasi į visas įmanomas institucijas (seniūnijas, notarus), taip pat pretendentų kaimynus. Pernai į žemę atgaunančių sąrašus buvo įrašyti 286 neveiklūs (pasyvūs) piliečiai.

Atlygins pinigais

NŽT teigimu, šiuo metu yra 3 110 pasyvių piliečių (pretendentų), dėl kurių pačių neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procedūra iki šiol net nebuvo pradėta, nes jie nenurodė (nepatikslino) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiami kvietime nurodytu laiku neatvyko (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę nepasirinko projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą.

Šiemet įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, leidžiančios tokius žmones įtraukti į nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir už žemę atlyginti pinigais.

Ne tik grąžina, bet ir paima

Pernai NŽT ne tik grąžino nuosavybę. Tęsiant ypatingos valstybinės svarbos projektą "Rail Baltica", ji patvirtino penkis žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus Kauno, Kėdainių, Jonavos, Pasvalio rajonų savivaldybėse, taip pat pirmą dalį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Buvo pertvarkyti 1 265 žemės sklypai, atlikti šių žemės sklypų kadastriniai matavimai.

Iš viso NŽT teritoriniai skyriai patikrino 4 201 parengtą žemės sklypų kadastro duomenų bylą, priėmė 1 187 sprendimus dėl kadastro duomenų nustatymo (pakeitimo). Iš viso iki šių metų sausio 1 d. tarnybos direktorius L.Čiakas pasirašė 981 žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams aktą (3 500 egzempliorių). Kiekvienam savininkui pranešta, ko konkrečiai jis netenka, kiek už turtą bus atlyginta, nurodomas sumokėjimo terminas ir tvarka.

Kauno ir Kėdainių rajonų savivaldybėse aktai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams jau yra baigti rengti (100 proc.), baigiama rengti ir Jonavos rajono bei Pasvalio rajono savivaldybėse (90 proc.).