Vis daugiau darbuotojų atleidžiami neva savo noru: darbdavių pamėgtos schemos

Plačiau apie tai  papasakojo Valstybinės darbo inspekcijos atstovė, darbo ginčų komisijų darbo organizavimo vadovė Irina Janukevičienė.

– Pirmoje vietoje pagal nusiskundimų skaičių būdavo skundai dėl atlyginimų. Tačiau tendencija keičiasi – vis daugiau darbuotojų skundų dėl išėjimo iš darbo savo noru?

– Mes kalbame apie darbo ginčus. Tai nėra nauja tendencija, nes ir praeitais metais tokių ginčų dėl atleidimų iš darbo savo noru buvo nemažai. Tai yra keista, bet antroje vietoje pagal skundų dažnumą yra ginčai dėl atleidimo iš darbo savo noru.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jei pažiūrėtume dešimtmetį atgal, ar situacija irgi buvo panaši?

– Galima sakyti, kad taip. Galbūt nebuvo tiek daug tokių ginčų, bet visada pasitaikydavo tokių atvejų, kai darbuotojas išeina savo noru, bet jis su tuo nesutinka.

– Ką pasakoja patys darbuotojai? Ar jie būna kažkaip priverti pasirašyti? Kuo tai naudinga darbdaviui?

– Yra keletas schemų. Dažniausiai darbdavys tiesiog daro spaudimą, verčia parašyti prašymą. Darbuotojas nors ir nenori, tačiau verčiamas pasirašo. Būna situacijų, kai darbdavys tiesiog pakiša dokumentą su atleidimo prašymu. Taip dažniausiai atsitinka užsieniečiams, kitakalbiams darbuotojams. Būna situacijų, kai apskritai nėra jokio prašymo. Darbdavys tiesiog atleidžia darbuotoją be jokio prašymo, bet gaunasi, kad savo noru. Tokias situacijas lengviausia išnagrinėti, kai nėra jokio prašymo. Darbdaviui yra paprasčiau nutraukti darbo sutartį, nereikia sumokėti ir kompensuoti jokių išeitinių.

– Ar darbdavys palieka darbuotoją tuščia kišene?

– Ne. Jei darbuotojas turi nepanaudotų atostoginių, jos visais atvejais turi būti kompensuojamos, nepaisant, kokiu pagrindu yra atleidžiamas darbuotojas. Tačiau, jei darbuotojas išeina savo noru, jam nepriklauso jokios kitos išmokos.

– Ką reikėtų daryti, jei darbdavys pakiša tokį dokumentą? Kaip vyksta tokie ginčai? Juk abi pusės nori įrodyti savo tiesą.

– Darbuotojas turi labai rimtai pagalvoti prieš dedant savo parašą kažkokiuose prašymuose. Ypatingai, jei jam yra kažkas neaišku, jam kyla klausimų, abejonių, jis turi pasikonsultuoti. Visada galima kreiptis nemokamai į Valstybinę darbo inspekciją ir pasitarti, ar jam reikia elgtis taip, kaip darbdavys prašo. Labai gerai yra sužinoti apie savo teises, įstatyminį reglamentavimą. Jei yra nors menkiausių abejonių, reikia pasitarti.

– Tikriausiai darbuotojas turi turėti laiko perskaityti tuos dokumentus, kuriuos gauna. Nereikia pasirašyti tą pačią minutę?

– Taip. Nors dažnai būna atvirkščiai. Darbdavys spaudžia, verčia rašytis čia ir dabar. Visi darbuotojai turi žinoti, kad darbdavys neturi teisės versti darbuotojo rašyti prašymo savo noru. Tai yra įstatymo pažeidimas. Darbuotojas visada turi teisę pagalvoti ir apmąstyti darbdavio pasiūlymus dėl darbo sutarties nutraukimo.

– Kaip baigiasi ginčai Valstybinėje darbo inspekcijoje? Kuri pusė laimi?

– Būna įvairiai. Tokiais atvejais, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo, pats darbuotojas turi įrodyti, kad buvo ne taip, kaip pasielgė darbdavys. Jei darbuotojui pavyksta įrodyti, tai komisija pripažįsta tokį atleidimą neteisėtu. Tokių atvejų yra nemažai. Taip pat daug ginčų baigiasi taikos sutartimi. Toks ir yra darbo ginčų komisijos tikslas – sutaikyti.