Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė dėl MMA didinimo: bus atlyginimai vokeliuose

„Esu Trišalėje Taryboje, kur vyksta tos diskusijos, ten Lietuvos banko buvo siūlyta (kelti atlyginimus – ELTA) 10 arba 16 proc. Visas verslas supranta, kad reikia kelti, bet reikia kelti tiek, kiek gali, o ne tiek, kiek nori profsąjunga arba valdininkai. Verslas pasirašo (kelti – ELTA) 10 proc., ir tai mūsų sektoriuje nuo 2019 metų būtų pakilę 69 proc. atlyginimai. Tai yra labai didelis skaičius“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė E. Šiškauskienė.

Kaip pabrėžė asociacijos vadovė, vartojimas šalies restoranuose šiuo metu kritęs 11 proc. Anot jos, tam įtakos turėjo 59 proc. siekęs atlyginimų augimas sektoriuje, maisto prekių brangimas, lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) panaikinimas. Be to, pasak E. Šiškauskienės, Lietuvoje galiojantis vienas didžiausių PVM euro zonoje – 21 proc. – sektoriuje didina šešėlį.

„Profsąjungos rėkia kaip visada – (didinti atlyginimus – ELTA) 16 proc., bet verslui būtų tikrai per didelė našta. Tai dar pridėjus 21 proc. (PVM – ELTA), kurio Europoje nėra, neegzistuoja, nes Europoje vidurkis maitinimo įmonėms yra 11 proc. (...), viskas grįš į šešėlį. Sakiau Vyriausybei, kad taip ir bus. (...) Jeigu nori išsilaikyti, tai yra fiziškai neįmanoma. Su tokiais mokesčiais bus atlyginimai vokeliuose“, – pažymėjo E. Šiškauskienė.

Baltijos šalių maitinimo ir restoranų sektoriaus įmonės planuoja jungtis į bendrą streiką ir reikalauti mokestinės naštos lengvinimo.

 

Asociacijos skaičiavimais, palikus galioti sausį panaikintą lengvatinį 9 proc. PVM biudžeto lėšų surinkimas būtų siekęs 121 mln. eurų, o sugrąžinus 21 proc. sudarantį PVM – 87 mln. lėšų. Todėl, kaip pažymėjo E. Šiškauskienė, Baltijos šalių maitinimo ir restoranų sektoriaus įmonės planuoja jungtis į bendrą streiką ir reikalauti mokestinės naštos lengvinimo.

„Labai gaila, kai matai tą dinamiką ir matai, kad nėra logikos, bet kažkam ambicijos yra aukščiau biudžeto ir smulkaus verslo. Tai nėra smagu, bet aš manau, kad po rinkimų situacija keisis“, – pridūrė asociacijos vadovė.

Galimą MMA dydį Lietuvos bankas nustato pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2025 m. prognozuojamą VDU, kuris dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2020–2022 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.

MMA tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.

2024 m. MMA kilo iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – iki 747 eurų. Šie pokyčiai lėmė, kad MMA uždirbančio žmogaus mėnesio pajamos „į rankas“ augo 75,22 euro ir pasiekė 708,4 euro.

Vyriausybės Seime pateiktame mokesčių reformos projekte nurodoma, kad vienas iš esminių tikslų yra numatomas NPD ir MMA suvienodinimas iki 2028 metų. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1200 eurų. Skaičiuojama, kad 2024 m. sprendimas reikalaus apie 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo našta valstybės biudžetui pasiektų 573 mln. eurų.