Ar restoranų ir kavinių bankrotai kuo nors ypatingi ir kokios maitinimo vietos nebesugebėjo išsilaikyti rinkoje, aiškino „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

– Kokios priežastys, kad 20 restoranų užvėrė duris šią vasarą?

– Reikia pradėti nuo toliau. Iš tikrųjų pats pirmas dalykas – restorano ar bet kokios kitos įmonės bankrotas yra normali situacija, nes kol žmonės mirtingi, tol ir jų sukurtų juridinių priemonių pabaiga egzistuoja. Galima labai pasigirti vienu keistu dalyku – pas mus santykinai bankrotų kiekis nėra išskirtinis. Jeigu žiūrėtume pasaulio ar Europos mastu, daugiau įmonių išnyksta užsidarydamos pačios.

Bankrotas reiškia skolas, neapmokėtas kažkam skolas. O jeigu atkreipiame dėmesį į Lietuvą, situacija labai paprasta. Daugiausia bankrotų yra ten, kur daugiausia įkurta įmonių. Kadangi daugiausia įsikuria didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių, ten ir daugiausia bankrotų. Jūs išskiriate restoranus dėl vienos paprastos priežasties – jie matomesni. Visi atkreipia dėmesį eidami: štai buvo restoranėlis, o dabar ant durų kabo lapelis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Viešojoje erdvėje girdime – užsidarė vienas restoranas, bankrutavo dar vienas. Kalbant iš normalios verslo logikos, ar tai yra didesnė drama? Galbūt buvo sukurta daugiau darbo vietų? Ar tai normali verslo logika – kažkas užsidaro, kažkas atsidaro?

– Restoranai be matomumo turi dar vieną rimtą moralinę išskirtį – žmonių viltį. Mat, jeigu skaniai gaminu valgyti, tai galvoju: atidarysiu restoraną ir kitus skaniai pamaitinsiu. Tačiau viltis susiduria su gyvenimo iššūkiais: buhalterija, žmonių samda, pinigų srautais, kartais nesąžiningais tiekėjas ar paslaugų atlikėjais, aptarnautojais. Visų bankrotų priežastys tam tikra prasme yra specifinės žmogaus vilčių atžvilgiu, bet jos klasifikuojasi į tipines. O tipines pradeda nulemti statistiniai dalykai. Šių laikų restoranams didžiausią įtaką turėjo keli faktoriai.

Pirmiausia – per pandemiją susikaupusios skolos. Dar matysime restoranų ir panašių įmonių bankrotų dėl paprastos priežasties: atsiskaitymai išdėstyti iki 2026 metų liepos mėnesio. Kam sutaps atsiskaitymai, o nebus pinigų srauto – tai bus viskas.

Antras momentas – ne nuo restorano savininko priklausantis dalykas: padidintas minimalus darbo užmokestis. Automatiškai kai kuriems restoranams, kurie balansavo ant ribos, tai reiškė pabaigą. Niekur nedingsta tokie „stebuklai“ kaip infliacija – ji visą laiką po truputį kyla. O žmonių, norinčių už restorano maitinimą mokėti daugiau, kažkaip nedaugėja.

P. Peleckio / BNS nuotr.

– Kalbant apie šios vasaros užsidariusius restoranus – ar tai buvo rinkos naujokai, ar ir senbuviai?

– Visokių yra. Dalis iš tų restoranų tokie, kur žmonės atidirbę ir po 30 metų. Žmonėms nebeužtenka jėgų elementariai viskam patenkinti. Galėtume procentaliai padalinti: apie 20 proc. tų, kurie pavargo, bet bus tikrai apie 30 proc. tų, kurie neįvertino jėgų ir prasisuko vos metus, kitus.

– Ši vasara buvo tikrai prasta, sinoptikai tai patvirtina – šilumos buvo nedaug. Bet lyginant su ankstesniais metais, restoranų duris užvėrė daugiau ar mažiau? Kokios tendencijos?

– Truputį daugiau restoranų užvėrė duris. Ir priežastys paprastos – maisto užsakymai į namus. Automatiškai mažėja krepšelis. Nors salėje atsilaisvina vietų, nors reikia mažiau aptarnavimo, bendroje sumoje parduodamų porcijų kiekis nedidėja. Žmonių noras pavalgyti namie, o restorane tik išgerti kavos, sulčių ar vyno taurę – suprantamas, bet tai veda prie mažesnių ekonominių pajamų.

– Prieš akis ruduo ir žiema, prisidės ir šildymo kaštai. Kokia bus situacija restoranuose?

– Negaliu išskirti restoranų sektoriaus, bet tendencija pakankamai saugi. Šiam rytui turime 687 bankrotus – tai akivaizdžiai nebetemps praeitų metų lygio, kai buvo 1,1 tūkst. ir daugiau, ir gal net nesieks 2023 metų lygio, kai buvo 980. Suminis bankrutavusių įmonių kiekis, žmonių, kurie neteko planuotų pajamų, darbo, bus mažesnis. Blogybė ta, kad Lietuva – maža, atvira, eksportuojanti. Priklauso nuo to, ką Jungtinių Valstijų prezidentas nuspręs. Tiesioginės įtakos Lietuvai tai neturi, bet visos eksporto viltys į Vokietiją, Skandinaviją ir kitas šalis automatiškai silpnėja.