- Janis Muchks, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei užsiminus, kad augant migrantų bandymams patekti į Lietuvą vilkikuose, gali būti uždaryti Lietuvos–Baltarusijos pasienio punktai, vežėjų atstovai ragina valdžios atstovus atsakingiau daryti panašius pareiškimus.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, teiginius apie visišką pasienio kontrolės punktų uždarymą politikai turėtų išsakyti tik labai nuodugniai viską apgalvoję.
„Negalima taip drąsiai į viešumą paleisti tokių dalykų (...) Kai politikai daro pareiškimus, jog uždarys sienas, verslas į tai reaguoja akimirksniu ir labai jautriai. Tai iškart gali atsiliepti visoje logistinėje grandinėje. Atsiranda labai daug klausimų pas klientus, pas užsakovus apie tai, ką daryti su prekėmis, kuriuos jau važiuoja link Lietuvos. Visa logistinė grandinė gali subyrėti dėl vieno neatsargiai ištarto žodžio“, – BNS tvirtino P. Drižas.
Jis pabrėžė, kad verslas puikiai supranta, kokia šiuo metu yra situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
„Suprantame ką valstybė daro ir nuo ko bando apsisaugoti, bet reikia suprasti ir tai, jog pasienyje sugriežtinus transporto priemonių patikrą reikia atitinkamai padidinti ir žmogiškųjų išteklių kiekį prie pasienio punktų, kad nebūtų dirbtinai sudaromos vilkikų eilės ir nebūtų sutrikdytos logistinės grandinės“, – aiškino P. Drižas.
Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos prezidento Erlando Mikėno teigimu, dėl kelių atskirų atvejų nevertėtų bloginti situacijos visam krovininio transporto sektoriui.
„Manau, jog 99,9 proc. vairuotojų neužsiima nelegalų gabenimu. Tai nėra mūsų biznis. Mes norime vežti krovinius saugiai ir greitai. Prisiminus situaciją su nelegaliais migrantais, kurie mėgino patekti į Jungtinę Karalystė, jie tiesiog savavališkai patekdavo į transporto priemones. Galbūt ir šiais atvejais vyko kažkas tokio“, – BNS sakė E. Mikėnas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas prognozavo, kad pasienio kontrolės punktuose sugriežtinus vežėjų patikrą dar labiau išaugtų vilkikų eilės.
„Vežėjai, esant galimybėms, jau ir dabar renkasi alternatyvius tarptautinius kelius kroviniams gabenti, tačiau pasirinkimas yra labai ribotas. Tai yra pasienio kontrolės punktai ties Baltarusija, Latvija, Lenkija ir Rusija“, – BNS teigė Z. Buivydas
„Tai reiškia, kad pasirinkus kitus maršrutus ženkliai brangs pervežimų paslaugos, už tai brangiau mokės užsakovai, kurie laukia krovinių, neabejotinai tai pajus ir vartotojai, nes jiems brangs prekė, kuri turi pasiekti galutinį vartotoją“, – pridūrė jis.
Anot „Linavos“ atstovo, jei nutiktų taip, kad pasienio kontrolės punktai būtų laikinai uždaryti, transporto sektoriui tai būtų juodžiausias scenarijus Lietuvos istorijoje per visą nepriklausomybės laikotarpį.
„Jei tokie sprendimai yra svarstomi, prašome, kad Vyriausybė ir VRM kalbėtųsi su vežėjais ir tartųsi, kaip rasti geriausias išeitis. Suprantame situacijos sudėtingumą ir esame pasiruošę bendradarbiauti, tik labai prašome dialogo, o ne vienpusių sprendimų“, – sakė Z. Buivydas.
A. Bilotaitė penktadienį pareiškė, jog dėl padažnėjusių nelegalių migrantų bandymų vilkikais patekti į Lietuvą, bus sugriežtinama transporto priemonių patikra Lietuvos–Baltarusijos pasienyje. Jei ši priemonė nepasiteisintų, anot ministrės, galimas ir pasienio patikros punktų uždarymas.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija. Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...