Verslo organizacijos siūlo įvertinti galimus viešų asmenų rato išplėtimo padarinius

Dėl to verslo asociacija „Investuotojų forumas“, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija antradienį kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytei-Nielsen, parlamento Kultūros ir Žmogaus teisių komitetus.

Jų teigimu klausymai ir svarstymai Seimo komitetuose dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų buvo vykdyti „itin skubiai“, tai lėmė, jog „nebuvo atsižvelgta į visus socialinių partnerių išsakytus argumentus ir nuogąstavimus, trūko laiko apgalvoti ir įvertinti visus naujo siūlomo reglamentavimo padarinius“.

Kai nurodoma asociacijų pranešime, platus viešųjų asmenų apibrėžimas „sąlygotų neproporcingus tam tikrų asmenų teisių ribojimus“.

„Dabar galiojantis teisinis reguliavimas yra pritaikytas viešiesiems asmenims, kurie savo padėtį visuomenėje išsikovoja būtent dėl visuomenės dėmesio, būdami labiau pastebimi, turi galimybę pasisakyti viešai, gali patys ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias. Tačiau tokios galimybės tikrai neturi visi, kuriuos ketinama pripažinti viešaisiais asmenimis“, – teigiama jame.

Seime svarstomomis pataisomis siūloma numatyti, kad viešaisiais asmenimis būtų laikomi valstybės politikai, teisėjai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, valstybės tarnautojai, asmenys valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbantys pagal darbo sutartis, šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų nariai.

Prie viešųjų asmenų taip pat būtų priskiriami valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių ir įstaigų valdymo organų nariai, asmenimis būtų laikomi ir juridinių asmenų, kurie dalyvauja viešuosiuose pirkimuose arba yra subrangovai, valdymo organų nariai ir akcininkai.

Išplėsti galiojantį apibrėžimą nutarta kilus rezonansui po teismo sprendimo dėl uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus.

Ragina ieškoti alternatyvų

Asociacijos atkreipia dėmesį, kad viešųjų pirkimų skaidrinimo problemos turėtų būti sprendžiamos kitu būdu.

Ir šiuo atveju tai galiotų visiems asmenims, nepaisant to, ar jie vieši, ar ne. Kaip tai šiuo metu nustatyta įstatymų pažeidimų prevencijai ir viešinimui.

„Tam tikros visuomenei svarbios sritys yra reguliuojamos įstatymų išimtimis, nepaisant to, ar viešieji, ar neviešieji asmenys patenka į jų taikymą. Taigi įstatymų leidėjui sprendžiant, kad reikalinga riboti asmenų privataus gyvenimo apsaugą papildomai viešųjų pirkimų skaidrinimui užtikrinti, tai galėtų būti daroma įtvirtinant konkrečią išimtį“, – teigiama pranešime.

Anot jų, tai leistų išvengti nepagrįsto viešųjų asmenų rato išplėtimo ir būtų nustatyta konkreti viešojo intereso sritis, apie kurią visuomenė galėtų būti informuota.

„Ir šiuo atveju tai galiotų visiems asmenims, nepaisant to, ar jie vieši, ar ne. Kaip tai šiuo metu nustatyta įstatymų pažeidimų prevencijai ir viešinimui“, – nurodoma pranešime.

Verslo asociacijos atkreipia dėmesį, jog siūlymas viešaisiais asmenimis laikyti valstybės ir savivaldybių įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų narius taip pat gali turėti neigiamą poveikį: „Ekspertai nenorės dalyvauti darbo grupėse ir panašiuose formatuose, kadangi dėl to kyla neproporcingos pasekmės.“

Savo ruožtu prieš korupciją kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) praėjusį mėnesį pasiūlė atsisakyti viešojo asmens apibrėžimo.

Jo teigimu, įstatyme turėtų būti numatyti išsamesni kriterijai, pagal kuriuos asmens duomenys galėtų būti skelbiami ir be jo sutikimo, atsižvelgiant į viešąjį interesą.