Verslas svajoja apie valstybinį banką

Mums reikia naujo banko! Šis šūkis vis dažniau pasigirsta iš sunkumų užgulto verslininkų fronto. Naująjį banką, kuris lengviau ir pigiau skolintų pinigų, siūloma steigti valstybei. Piktinamasi, kad skandinavų bankai skolinimosi kartelę pakėlę į neregėtas aukštumas. O savas bankas padėtį pakeistų.

Banku rūpintųsi Vyriausybė

Pagrindinis verslininkų ir politikų siūlymas skamba daugmaž taip: valstybinį komercinį banką turėtų įsteigti Seimas, o jo priežiūros funkciją pavesti Vyriausybei, steigiamo banko kapitalui būtų galima naudoti pasiskolintas iš užsienio lėšas arba pardavus "Mažeikių naftos" ir kitų valstybės įmonių akcijas.

Vėliau į šį banką sąskaitas ir jose laikomus pinigus perkeltų įvairios valstybės institucijos, taip pat jo paslaugas galėtų rinktis verslas ar paprasti šalies gyventojai. Valstybės valdomas bankas būtų tvirta garantija, kad nei įmonių, nei gyventojų pinigai iš jo niekur nedings.

Šios idėjos šalininkai tikina, kad tokio banko įsteigimas ekonomikos sunkmečiu teigiamai paveiktų verslą ir net visą šalies ūkį: atsirastų daugiau galimybių pasiskolinti pinigų, būtų sumažinta skandinavų kapitalo bankų įtaka, padidėtų šio sektoriaus konkurencingumas. Iš esmės toks bankas galėtų paskolinti pinigų tais atvejais, kai komerciniai bankai atsisako, ir gerokai palengvinti vos kvėpuojančio verslo dalią.

Po kelerių metų, kai ekonomikos bėdos būtų pamirštos, dalį šio banko akcijų būtų galima parduoti privatiems investuotojams. Vyriausybė galėtų sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu ir sau pasilikti apie 20–30 proc. akcijų, kurios padėtų išlaikyti šio banko kontrolės svertus savo rankose.

Skolintų daugiau ir pigiau

Prieš kelias savaites nacionalinio komercinio banko idėją iškėlė socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas kalbėjęs, kad prisidengdami krize komerciniai bankai vis dažniau atsisako skolinti arba nustato nepagrįstai aukštas palūkanų normas, dėl to šalies įmonėms trūksta apyvartinių lėšų, jos priverstos riboti veiklą.

Jo vadovaujamos partijos kolega Romualdas Patalavičius teigė, kad valstybės įsteigtas bankas turėtų padėti šalyje vykdyti aktyvesnę pinigų politiką. Pasak jo, kadangi šalies finansų sistema paremta centriniu valiutos valdybos modeliu, esant krizei valstybė neturi pakankamai priemonių, galinčių duoti rezultatą nedelsiant.

"Verslas galėtų gauti daugiau ir pigesnių pinigų", – pagrindinę banko naudą nurodė R.Patalavičius. Anot jo, valstybė, duodama garantiją, galėtų pasiskolinti pinigų užsienyje, kaip tai daro kiti komerciniai bankai, ir minimaliomis palūkanomis perskolintų šalies verslui. Be to, toks valstybinis bankas galėtų paspausti kitus šalyje veikiančius bankus ir šiek tiek nuleisti paskolų kartelę.

Socialliberalai naujojo valstybės banko funkcijas būtų linkę patikėti prieš gerą dešimtmetį Seimo nutarimu įsteigtam Turto bankui, šiuo metu užsiimančiam skolų valstybei administravimu. Pakeitus Turto banko veiklą reguliuojantį įstatymą, naujasis nacionalinis bankas galėtų artimiausiu metu pradėti darbą.

Atstovautų šalies ūkiui

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas tvirtino, kad tokių siūlymų iš verslininkų yra girdėjęs, tačiau vienos nuomonės šiuo klausimu nėra. "Kai prieš Naujuosius metus rinkome pasiūlymus dėl to, kokių priemonių reikėtų imtis ekonominei padėčiai gerinti, teko girdėti įvairų nuomonių", – kalbėjo jis.

"Apie valstybinio banko būtinumą kalbantys verslininkai pabrėžia lengvesnes kreditavimo sąlygas. Be to, toks bankas galėtų geriau atstovauti šalies ūkio interesams. Mat kai Lietuvos centrinis bankas praėjusių metų pabaigoje sumažino privalomojo rezervo normą, neoficialiais duomenimis, didžioji dalis naujai atsiradusio milijardo litų išplaukė į pagrindinius Skandinavijos bankus", – kelis valstybinio banko pranašumus išskyrė S.Besagirskas.

Vis dėlto, S.Besagirsko nuomone, įsteigusi tokį banką Vyriausybė neišvengtų naujų grėsmių. "Niekam ne paslaptis, kad privatus kapitalas valdomas tris keturis kartus efektyviau nei valdiškas, o kur įsivelia Vyriausybės įstaigos, atsiranda ir korupcijos šešėlis. Neaišku, kiek ilgai toks bankas galėtų veikti, ką su juo reikėtų daryti po recesijos, ar jis sugebėtų tokiomis pačiomis sąlygomis konkuruoti su privačiais bankais?" – vardijo kylančius klausimus pašnekovas.

Be to, naivu manyti, kad valstybinis bankas imtų žarstyti pinigus į dešinę ir į kairę. "Valstybinis bankas taip pat kaip bet kuris kitas bankas turės įvertinti riziką. Jeigu kas nors šiuo metu sugalvotų statyti dar vieną daugiabutį mieste, pinigų tokiam projektui veikiausiai neskirtų joks bankas", – pavyzdį pateikė S.Besagirskas.

Jis įsitikinęs, kad valstybinis bankas šiuo metu nėra geriausias būdas verslo problemoms spręsti, o kur kas daugiau naudos duotų aktyvesnis Vyriausybės bendradarbiavimas su dabartiniais bankais ir bendros pastangos mažinti rinkos riziką.

Pritaria stabilizavimo fondui

Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė svarstė, kad iš valstybinio banko naudos būtų tik tuo atveju, jeigu jis prisiimtų didesnę riziką už kitus šalyje veikiančius bankus. Ji pratęsė S.Besagirsko mintį dėl rinkos rizikos ir teigė, kad tai pagrindinė visos ekonomikos problema.

"Šiandien visi baiminasi, kad skolinami pinigai gali pradingti. Bankai bijo skolinti, nes negali tinkamai įvertinti verslo rizikos. Naujų bankų atsiradimas šios problemos neišspręstų. Reikia priemonių, kurios versle padėtų įžvelgti ateitį", – teigė D.Rakauskaitė.

Kur kas geresnė esą yra stabilizavimo fondo idėja, apie kurią dabartinė Vyriausybė kalba nuo praėjusių metų gruodžio. Atrodo, idėja įgauna pagreitį, nors didieji komerciniai bankai dar nėra apsisprendę, ar prisidėtų kuriant tokį fondą. Pastaruoju metu didieji šalies bankai neskuba paremti nė vienos valdžios siūlomos idėjos – jie nedžiūgavo išgirdę, kad Vyriausybė ketina vėl platinti taupymo lakštus, žinoma, neapsidžiaugtų, ir jeigu būtų pradėtas kurti valstybinis bankas.

Po šį pirmadienį vykusio susitikimo su Lietuvos banko vadovu Reinoldijumi Šarkinu premjeras Andrius Kubilius žadėjo, kad finansų sektoriaus stabilizavimo įstatymas baigiamas rengti ir Seimui jį numatoma pateikti jau po mėnesio. Daugmaž 3 mlrd. litų fondas, sukauptas iš bankų įnešamų lėšų, turėtų padėti spręsti bankų likvidumo problemas ir užtikrinti didesnį finansų sistemos patikimumą.

Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas:

Steigti valstybinį banką galima, bet nėra reikalo. Valstybė dabar neturi tokių didelių resursų, kurių reikia norint įsteigti komercinį banką. Verslas tikisi, kad toks bankas dalytų pigius kreditus. Tačiau yra rinka, kuri nustato sąlygas. Jeigu atsirastų naujas komercinis bankas, jis turėtų pritraukti indėlius ir už juos mokėti rinkos palūkanas. Mažai tikėtina, kad tas pats bankas galėtų skolinti mažesnėmis palūkanomis.