Asociacijos teigimu, nepaisant įteisinto kelių fondo, iki šiol nėra aiškių išlaidų kelių priežiūrai ir plėtrai šaltinių, todėl finansavimas keliams gali būti netgi mažesnis nei šiemet.

„Šiandien nematydami biudžeto nežinome, (...) ar sukurtas Kelių fondas bus papildomas finansavimo šaltinis, didinantis bendrąjį finansavimą, ar fondas visgi bus naujas šaltinis, kurio dalimi bus sumažinta Kelių plėtros ir priežiūros programa“,– žurnalistams pirmadienį sakė „Lietuvos kelių“ vadovas Šarūnas Frolenka.

„Ir jeigu taip nutiktų, tuomet visas darbas, kurį darė Susisiekimo ministerija (...) ir Seimas, priimdamas kelių Kelių priežiūros ir kelių fondo įstatymą šį pavasarį, tam tikra prasme nueitų perniek ir taptų bevertis“, – kalbėjo jis.

Š. Frolenkos teigimu, 2026 metais kelių fonde turėtų būti numatyta „tvirta finansinė bazė“ – bent 150–180 mln. eurų pajamų iš aiškiai apibrėžtų šaltinių.

„Šiuo metu nežinome, ką į biudžetą planuoja įsiūlyti Finansų ministerija ir ar tikrai visas tas lėšas, kurios tose eilutėse turėtų būti, nukreipė į fondą“, – sakė „Lietuvos kelių“ vadovas.

Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimas gali mažėti apie 20 mln. eurų, nepaisant to, jog savivaldybės turėtų gauti 43 proc. visų programos lėšų – apie 5 proc. daugiau nei šiemet.

„Jeigu kitais metais KPPP pati mažės, tai nesvarbu, kad savivaldybės gauna didesnę dalį, tačiau iš pyrago lieka tiktai bulkutė. Ir tą bulkutę pjaustant matome, kad pinigų ne tik kad nepadaugėja, bet jų gali atsirasti netgi gerokai mažiau“, – spaudos konferencijoje sakė A. Klišonis.

„Jeigu KPPP sumažėja, tuomet savivaldybėms tas padidinimas iš tikrųjų tampa sumažinimu, apgavyste“, – pridūrė jis.

Lietuvos kelių priežiūrai ir plėtrai kasmet reikia apie 1 mlrd. eurų, pakartojo Š. Frolenka.  

Asociacijų vadovų teigimu, siekiant tokio finansavimo 2026-ųjų biudžete turėtų būti išlaikytas dabartinis KPPP dydis – apie 540 mln. eurų.

Be to, sektorius viliasi, kad nuo kitų metų pradės veikti kelis kartus jau atidėta sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistema, vadinamasis e. tollingas. Iš šios sistemos Vyriausybė tikisi surinkti pusę viso kelių fondo – apie 200 mln. eurų.

„Lietuvos keliai“ taip pat ragina dėmesį skirti pažeidžiamų kelių ir tiltų priežiūrai, mokamus kelius prižiūrėti tik lėšomis, gautomis iš vinječių ir e. tollingo, leisti Kelių fondui skolintis.

Seimas Valstybinį kelių fondą įteisino šių metų vasarą. Be pajamų iš e. tollingo, dar 60 mln. eurų tikimasi gauti iš automobilių registravimo mokesčio, 18 mln. eurų – tokio pat krovininių transporto priemonių mokesčio, dar 30 mln. eurų – iš baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kelių rinkliavų bei mokesčių už vinjetes nesumokėjimą. Dar apie 100 mln. eurų fondas galėtų skolintis.  

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau yra išreiškęs viltį, jog Kelių fondas užtikrins didesnį kelių finansavimą. Anot jo, fondas turi būti grįstas papildomais finansavimo šaltiniais, antraip rizikuoja likti popieriniu projektu be praktinės naudos gerinant kelių būklę.

Susisiekimo ministerija yra apskaičiavusi, kad valstybinės ir vietinės reikšmės keliams vien šiemet trūksta apie 1,27 mlrd. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje 2024-2025 metais skirta po 583 mln. eurų.