- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į valstybės biudžetą mokesčių pajamų kitąmet planuojama surinkt beveik 1,5 mlrd. eurų daugiau. Turėtų didėti visų pagrindinių mokesčių pajamos, o sparčiausio augimo laukiama iš juridinių asmenų pelno mokesčio – jo pajamos turėtų didėti beveik 60 procentų.
2022 metų valstybės biudžeto projekte nurodoma, kad planuojamos kitų metų valstybės biudžeto mokesčių pajamos siekia 10,479 mlrd. eurų – 15,9 proc. (1,435 mlrd. eurų) daugiau nei šiemet. Mokesčių pajamos kitąmet turėtų sudaryti 75,6 proc. visų numatomų valstybės biudžeto pajamų (šiemet – 72,7 proc.).
Didžiąją dalį planuojamų mokesčių pajamų tradiciškai ketinama gauti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 4,907 mlrd. eurų, arba 12,8 proc. (556,477 mln. eurų) daugiau nei šiemet. Planuojama, kad akcizų pajamos kitąmet didės 4,4 proc. (70,424 mln. eurų) iki 1,687 mlrd. eurų.
Iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės biudžetą kitąmet planuojama surinkti 2,341 mlrd. eurų – 15 proc. (304,523 mln. eurų) daugiau nei šiemet, įmonių pelno mokesčio pajamos turėtų augti 58 proc. (457,915 mln. eurų) iki 1,247 mlrd. eurų.
Šių keturių pagrindinių mokesčių pajamos kitąmet turėtų sudaryti 97,2 proc. visų planuojamų mokesčių pajamų (šiemet – taip pat 97,2 proc.).
Iš transporto priemonių mokesčių kitąmet planuojama surinkti 53,472 mln. eurų pajamų (5,1 proc. daugiau nei šiemet), atskaitymų nuo pajamų pagal Miškų įstatymą - 32,9 mln. eurų (31,1 proc. daugiau), loterijų ir lošimų mokesčių - 28 mln. eurų (35,3 proc. daugiau), mokesčių už aplinkos teršimą - 21,352 mln. eurų (43,8 proc. daugiau). Iš nekilnojamojo turto mokesčio, kaip ir šiemet, numatoma gauti 7 mln. eurų pajamų.
Planuojamos tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių pajamos siekia 154 mln. eurų - 15,8 proc. daugiau nei šiemet.
Valstybės biudžeto kitos pajamos 2022 metais turėtų siekti 476,584 mln. eurų - 1,4 proc. mažiau nei šiemet. Iš jų 119,73 mln. eurų (16,1 proc. mažiau) sudaro dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų pajamos.
Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto, finansinio turto sumažėjimo bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimo valstybės biudžeto pajamas kitąmet turėtų padidinti 139,044 mln. eurų - 5,2 proc. daugiau nei šiemet.
Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 2022 metais turėtų sudaryti 2,765 mlrd. eurų - 0,4 proc. mažiau nei šiemet.
Bendros planuojamos 2022 metų valstybės biudžeto pajamos siekia 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,481 mlrd. eurų, arba atitinkamai 11,4 proc. (1,422 mlrd. eurų daugiau) ir 0,8 proc. (133,848 mln. eurų) mažiau nei šiemet. Finansų ministerijos teigimu, eliminavus COVID-19 pandemijos padariniams šalinti skirtu asignavimus, kitąmet planuojamos biudžeto išlaidos didėja 8,3 proc. (1,239 mlrd. eurų).
Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo metu šiemet jis turėtų siekti 4,4 proc. BVP.
Vyriausybė kitų metų biudžetų projektus ketina svarstyti trečiadienį. Vyriausybei pritarus, projektai bus teikiami Seimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas9
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...