- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas atmetė „valstiečių“ pateiktą rezoliuciją dėl smulkaus verslo diskriminacijos, valdant COVID-19 pandemiją.
Už rezoliuciją balsavo 62 parlamentarai, prieš – 17, susilaikė – 43. To nepakako, kad rezoliucijai būtų pritarta. Vėliau Seimas sprendė, ar rezoliucija būtų redaguojama ir teikiama su pataisymais. Už tai balsavo 63 Seimo nariai, o kad rezoliucija būtų visiškai atmesta, balsavo 62 parlamentarai.
Emanueliui Zingeriui pakeitus savo balsą į rezoliucijos atmetimą, per pakartotinį balsavimą opozicija paliko salę.
„Diskriminacija jau įvyko, šiandien yra paskutinė auksinė diena prieš Kalėdas. Todėl siūlau, kad reikėtų kompensuoti, nedelsiant galvoti, kaip žmonės gyvens, praradę savo auksinį laikotarpį“, – Seime kalbėjo „valstiečių“ atstovė Laima Mogenienė.
Ji siūlė leisti dirbti ir smulkiesiems verslininkams su įpareigojimu užtikrinti visus karantino reikalavimus.
Diskriminacija jau įvyko, šiandien yra paskutinė auksinė diena prieš Kalėdas. Todėl siūlau, kad reikėtų kompensuoti, nedelsiant galvoti, kaip žmonės gyvens, praradę savo auksinį laikotarpį.
„Vienintelis objektyvus ir normalus kriterijus turėtų būti galimybė verslui užtikrinti pačius griežčiausius karantino reikalavimus, nustatytus Vyriausybės. Negali būti pagal didumą, mažumą. Tiesiog turi būti labai aiškus kriterijus. Net smulkiausias verslas, jei jis gali užtikrinti saugumą ir reikalavimus, jam turėtų būti leista dirbti“, – sakė L. Mogienienė.
Konservatorius Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad reikėtų kalbėti apie prekybą maisto ir ne maisto prekėmis, o ne diskriminaciją smulkiųjų atžvilgiu.
„Takoskyra yra visai kitur. Ji yra tarp tų, kurie prekiauja maisto prekėmis ir kur prekiauja ne maisto prekėmis. (...) Jūs klaidinamai nuteikinėjate, lyg Vyriausybė nusiteikusi prieš smulkiuosius. Smulkiosioms maisto parduotuvėlėms niekas nedraudžia prekiauti. Reikėtų kelti klausimą dėl nesąžiningos konkurencijos tarp tų, kurie prekiauja maisto ir ne maisto prekėmis“, – teigė J. Razma.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Vyriausybės sprendimai dėl pandemijos valdymo diskriminuoja smulkiuosius verslininkus didžiųjų prekybos tinklų atžvilgiu: pastariesiems ir toliau leidžiama prekiauti ne tik būtiniausiomis prekėmis, tuo metu analogiškas prekes parduodančių smulkiųjų verslininkų veikla yra uždrausta.
Seimo „valstiečių“ frakcijos nariai ragino Vyriausybę atsižvelgti į rezoliucijos projekte išsakytus argumentus ir taikyti pavasarį Lietuvoje naudotus sprendimus, užtikrinant saugią smulkiojo verslo vykdomą prekybą ir paslaugas, ir siūlo nedelsiant panaikinti, anot jų, diskriminacinius ribojimus smulkiajam verslui, turgavietėms.
Rezoliucijos rengėjai siūlė peržiūrėti nutarimą ir įvertinti galimybes vykdyti ir kitą prekybą bei paslaugų teikimą lauke, kai užtikrinami visi būtini saugumo reikalavimai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai4
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis1
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą6
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...