Verslininkai pastato mokyklą ar nutiesia kelią, o valstybė jiems moka už tai, kad visuomenė šiais dalykais galėtų naudotis. Užsienyje tokia praktika taikoma seniai. Tačiau Lietuvoje viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę (VPSP) iki šiol gaubia neaiškumai.

Mokės 25 metus

Balsių mokyklos statybos Vilniuje – bene garsiausias VPSP projektas, iki šiol įgyvendintas Lietuvoje. Per metus pastatyta moderni mokykla duris moksleiviams sostinės pakraštyje atvėrė 2011 m. rugsėjo 1-ąją. Tai ne tik pirmoji VPSP principu veikianti, bet ir pirmoji per nepriklausomybės laikotarpį Vilniuje pastatyta nauja mokykla. Už mokyklos išlaikymą Vilniaus savivaldybė verslininkams įsipareigojo 25 metus mokėti metinį milijonus siekiantį mokestį.

Nors vis kalbama apie mokymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūkumą, prastą kai kurių kelių būklę, statybos Balsiuose – kol kas vienintelis iki galo baigtas projektas, kuriuo visuomenei svarbias problemas pavyko išspręsti bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriams.

Lietuvoje verslas ir valstybė kol kas bendradarbiauja vangiai, nes abi šalys iki galo nepasitiki viena kita. Įvairių projektų įgyvendinimą ar bent projektų pradžios užuomazgas temdo ir biurokratinės kliūtys.

Tačiau užsienio šalyse tokie projektai turi senas tradicijas. Viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo praktika Vakarų Europoje jau seniai paplitusi. Didžiojoje Britanijoje VPSP pagrindais tiesiama dauguma kelių ir vykdomi kitokie susisiekimo infrastruktūros projektai.

Per pastarąjį dvidešimtmetį ES buvo sudaryta apie 1,4 tūkst. sandorių tarp verslininkų ir valstybių, o jų vertė siekia apie 260 mlrd. eurų (897 mlrd. litų). Vakarų Europoje VPSP principu ne tik tiesiami keliai, statomi vaikų darželiai ar mokyklos, bet ir iškyla oro uostai.

Estija – pažangiausia

Šioje srityje Lietuvą lenkia netgi artimiausios kaimynės. Latvijoje prieš kelerius metus buvo priimtas viešosios ir privačiosios partnerystės įstatymas, buvo pradėta kalbėti apie socialinės infrastruktūros projektus – vaikų darželius, mokyklas. Iš trijų Baltijos šalių bene labiausiai VPSP srityje pažengusi Estija. Ten verslininkai ir valdininkai sėkmingai bendradarbiauja statant ir renovuojant įvairius pastatus.

Lenkija ne tik taiko viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą, bet ir gauna ES finansavimą įvairiems projektams vykdyti. Šioje šalyje plačiai taikomas ir koncesijos modelis – verslininkų investicijos atsiperka, kai jiems už paslaugas susimoka patys vartotojai. Tipinis tokio projekto pavyzdys galėtų būti mokami keliai – vairuotojai už važiavimą moka rinkliavas, o šios nubyra į kelius nutiesusių ir daugybę lėšų investavusių verslininkų kišenes. Iš Lenkijoje vykdomų tokių projektų pelnosi ir kai kurie lietuviai, nes keliams, aplinkkeliams ar viadukams tiesti dažnai samdomi specialistai iš mūsų šalies.

Premjeras žada milijardą

Tiesa, šiais metais VPSP projektai iš mirties taško gali pajudėti ir Lietuvoje. Prieš porą savaičių premjeras Algirdas Butkevičius verslo atstovams pažadėjo, kad šiemet VPSP projektams galėtų būti atriekta iki 1 mlrd. litų iš valstybės biudžeto.

Tokį pažadą iš ministro pirmininko neseniai išgirdo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

„Jis paminėjo, kad apie milijardą litų būtų galima jau nedelsiant, galbūt dar šiais metais, skirti VPSP projektams vykdyti. Tai mums buvo labai svarbu“, – sakė V.Sutkus.

Konkretūs projektai, kuriems gali būti skirta lėšų, aptariami nebuvo. Tačiau V.Sutkus teigė, kad kai kuriems dar tik ruošiamasi, o kitiems, pavyzdžiui, uosto, kelių ir panašiems infrastruktūros projektams, jau beveik pasiruošta.

Šiuo metu vyksta Lukiškių kalėjimo iškeldinimo ir Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklų renovacijos ir eksploatacijos VPSP būdu rangovų konkursai.

Be to, bendradarbiaujant verslininkams ir valstybei, planuojama statyti kelių aukštų stovėjimo aikštelę Vilniaus Santariškių ligoninių miestelyje, įgyvendinti Vilniaus policijos komisariatų sujungimo projektą, vystyti Nemuno uostų prieplaukas, statyti kelio ruožą Mauručiai–Puskelniai.

Teisinė bazė – sudėtinga

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius neseniai kalbėjo, kad, jo manymu, daugiau nei 100 mln. litų vertės Palangos aplinkkelis nėra svarbiausias kelių infrastruktūros projektas, o VPSP būdu būtų galima sutvarkyti Vilniaus–Molėtų kelią arba pastatyti estakadą Šilutės rajone.

„Premjeras kalba apie milijardą, kuris galėtų būti investuojamas į viešosios ir privačiosios partnerystės projektus. Ši suma pakankama, jeigu tai taptų realybe, bet įvertinti reikia tai, kad tokių konkursų procedūros yra ilgos. Jeigu šiemet būtų pasirašyta bent pusės sumos vertės sutarčių, tai tikrai būtų postūmis į priekį ir būtų visi ketveri praėjusios valdžios metai pralenkti“, – įsitikinęs Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Jis tikisi, kad naujoji valdžia ne tik žarstys pažadus, rengs galimybių studijas, bet ir peržiūrės teisinę tokių projektų bazę, supaprastins kai kuriuos reikalavimus, kad būtų galima pradėti įgyvendinti realius projektus.

„Naujai atėjusi Vyriausybė žada, kad viešosios ir privačiosios partnerystės projektai bus vieni iš prioritetinių ir šių projektų gyvybingumas bus palaikomas. Tačiau rengiant tokius projektus labai svarbi privačiojo sektoriaus iniciatyva, nors to iki šiol Lietuvoje nebuvo. Anksčiau buvo manoma, kad viešasis sektorius geriausiai žino, kokių projektų reikia, ir jie formuluoja užsakymus – kur reikia mokyklos, kur darželio, o kur kelio ar apvažiavimo. Reikėtų naudotis užsienio praktika – kai privatusis sektorius inicijuoja projektus, pats įvertina, koks yra kelio, tilto ar kito statinio poreikis. Tuomet verslininkai siūlo sprendimus ir įgyvendinimo variantus, o įgaliota institucija sprendžia, ar toks poreikis yra pagrįstas. Dabartinė valdžia nenukerta galimybės svarstyti tokio bendradarbiavimo varianto, todėl tikimės, kad privačiojo sektoriaus iniciatyva bus iš tikrųjų įtraukta“, – teigė M.Statulevičius.

Pasak asociacijos vadovo, VPSP projektų užuomazgos Lietuvoje prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį atskirų šalies savivaldybių iniciatyva, tačiau rimčiau į juos pradėta žiūrėti tik 2008-aisiais į valdžią atėjus Andriaus Kubiliaus Vyriausybei.

„Pirmieji VPSP pavyzdžiai: Vilniaus savivaldybės iniciatyva – pramogų parko teritorijos, kurioje yra “Siemens„ arena, vystymas. Taip pat keli smulkesni projektai – atliekų tvarkymo aikštelės. Kaunas vystė savo kelių infrastruktūros objektus. Valstybė į VPSP pradėjo rimčiau žiūrėti tik kai naujai atėjusi A.Kubiliaus Vyriausybė kaip paskatą pasirinko vykdyti šešis bandomuosius projektus iš įvairių sričių. Pirmasis, kuris yra įvykdytas, – Balsių mokyklos statybos. Be šio projekto, buvo kelių infrastruktūros objektai, kalėjimai, policijos komisariatas. Vis dar vykdomas Palangos aplinkkelio projekto konkursas, tačiau dėl per didelės pasiūlymo kainos kalbama apie jo nutraukimą. Naujausias projektas – Pravieniškių pataisos namų rekonstrukcija ir pertvarkymas į kalėjimą“, – kalbėjo M.Statulevičius.

Nauda – visiems

Prieš kelerius metus įsisiautėjus ekonomikos krizei VPSP projektai galėjo būti vienas išsigelbėjimų bankrutuoti nenorintiems verslininkams. Tokie projektai verslininkams gali būti patrauklūs ir dabar, nes, pavykus su valdininkais sukirsti rankomis, jie gautų garantuotus mokėjimus už įvykdytus įsipareigojimus keliasdešimt metų į priekį.

„Kai kurie verslininkai tik dėl tokių užsakymų turėjo galimybę išsilaikyti. Verslui tokie projektai naudingi dar ir todėl, kad tai ilgalaikiai užsakymai, – sutartis gali trukti ilgiausiai 25 metus. O sutartis būna su valstybe arba savivaldybe – tai gana patikimos partnerės, nors ir prasiskolinusios kai kurios“, – sakė M.Statulevičius.

Specialistas pridūrė, kad tokie projektai didelės naudos atneša ir valstybei. Nors valstybė ir moka už juos, bene pusė lėšų į šalies biudžetą grįžta mokesčių pavidalu.

Be to, valstybei nereikia iš karto skolintis visos numatytam projektui reikalingos sumos – kai perkama paslauga, už ją galima išsimokėti pamečiui.

Kelerius pastaruosius metus VPSP projektų kreditavimo tema reguliariai atsiranda bankų darbotvarkėse. Tačiau, pasak banko „Swedbank“ verslo kreditavimo vadovo Mindaugo Steikūno, pagrindinis trukdis tokiems projektams įsibėgėti – VPSP projektų sudėtingumas ir suinteresuotų šalių, neatmetant pačių bankininkų, patirties stoka.

„Pradėtų ar užbaigtų kredituoti projektų nebuvimas byloja, kad šia tema pasakyta daugiau, nei padaryta. Pastaruosius metus matome besikeičiančius prioritetinių arba bandomųjų projektų sąrašus, su kurių tik maža dalimi kiek daugiau pasistūmėta įgyvendinimo link“, – teigė M.Steikūnas.

Tai, kad VPSP projektai pastaruoju metu neatneša realių rezultatų, slopina ir bankų susidomėjimą jais, nors gerai parengti, jie galėtų atnešti naudos visiems – tiek verslininkams, tiek valdininkams, tiek gyventojams.