Valdžia siekia, kad už nekilnojamąjį turtą mokėtų visi – nuo pirmo euro. 

„Visuotinis nereiškia, kad moka tik gyventojai. Visuotinis reiškia, kad mokame visi, kurie turime nekilnojamąjį turtą“, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.

Didelį NT kiekį valdo ne tik verslas ar gyventojai, bet ir valstybė bei savivaldybės.

„Turto bankas valdo apie 10 proc. viso valstybės nekilnojamojo turto“, – teigė Turto banko vadovas Gintaras Makšimas.

G. Makšimas. G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Pasak jo, šio NT vertė siekia apie 220 mln. eurų. Tačiau didžiausią dalį – daugiau nei pusę viso valstybės NT – kontroliuoja savivaldybės.

Valstybės kontrolės duomenimis, savivaldybės valdo daugiau nei 45 tūkst. įvairių pastatų ir patalpų, kurių bendras plotas viršija 12 mln. kv. metrų. Jų vertė – daugiau nei 2 mlrd. eurų.

Ekonomistai įspėja, kad šis turtas dažnai nėra naudojamas efektyviai.

„Kadangi nereikia mokėti mokesčio, tas turtas „kabo“ balansuose ir nėra efektyviai išnaudojamas. Tai išstumia privačias investicijas – juk šis NT galėtų būti panaudotas būsto plėtrai ir padidintų pasiūlą, taip mažindamas būsto kainas“, – aiškino banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Ž. Mauricas. A. Ufarto / ELTOS nuotr.

„Tobulybei ribų nėra – vienos savivaldybės NT tvarkosi geriau, kitos mažiau efektyviai“, – pripažino Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Anot Valstybės kontrolės, dalis savivaldybių patalpas ar pastatus naudoja ne pagal paskirtį, dalis apskritai iki galo nežino, kiek ir ko turi, arba, ką ketina daryti su nenaudojamu NT. 

„Kiekvienas neefektyviai naudojamas NT objektas ne tik neskaniai atrodo balansuose, bet ir reikalauja papildomų išlaidų jo išlaikymui“, – teigė A. Klišonis.

Ministerijų kabinetai taip pat užima didelius plotus – vidutiniškai po 20 kv. metrų vienam darbuotojui.

„Tikrai galima susiefektyvinti gana nemažai“, – kalbėjo Turto bankas.

„Turi būti stimulai valstybės institucijoms, kad nepiktnaudžiautų plotais“, – įsitikinęs finansų ministras Rimantas Šadžius.

Tad statytojai aiškina, kad nekilnojamojo turto mokestį turėtų mokėti ir valstybė. 

„Verslas jau moka, gyventojai mokės, bet palikome didžiulę NT dalį užribyje – tai valstybės ir savivaldybių NT, taip pat jų įmonių turtas“, – sakė M. Statulevičius.

Ekonomistai mano, kad toks mokestis priverstų valstybinį sektorių efektyviau naudoti turimą NT.

„Iniciatyva būtų sveikintina, nes tai paskatintų dar efektyviau naudoti turimą nekilnojamą turtą“, – tvirtino Ž. Mauricas. 

„Tikrai pasidarytų visi auditus, įsivertintų, kiek turto turi, jis pradėtų jiems kainuoti, sąlyginai finansiškai skaudėti ir reikėtų galvoti, ką su juo daryti. Arba jį įveiklinti, arba parduoti aukcione, išnuomoti, atsisakyti jo“, – teigė M. Statulevičius. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas atkreipia dėmesį, kad nereikalingas NT yra parduodamas aukcionuose, todėl valstybė jau dabar siekia optimizuoti turto valdymą.

„Valstybė gali skaičiuoti sau NT mokestį, bet mokėtų pati sau – iš vienos kišenės į kitą“, – teigė premjeras.

Prasmės NT apmokestinti valstybės institucijas nemato ir finansų ministras R. Šadžius.

„Na, tai būtų tiesiog absurdiška“, – įsitikinęs jis.

Pasak ministerijos, valstybės NT jau dabar valdomas pagal griežtas taisykles – jis nuomojamas iš Turto banko, o institucijos už šią nuomą moka iš savo biudžetų.

„Valstybės institucijos nuomojasi NT iš Turto banko ir moka nuomos mokestį iš savo biudžeto“, – aiškino R. Šadžius.

Turto banko vadovas G. Makšimas sako, kad pastaraisiais metais institucijos jau atsisakė dalies nereikalingo NT.

„Per praėjusius metus institucijos atsisakė 46,6 tūkst. kv. metrų nereikalingo NT, kuris buvo parduotas, o gautos lėšos investuotos į reikalingų pastatų atnaujinimą“, – teigė G. Makšimas.

Anot Turto banko, valdininkai savo kabinetuose dar galėtų susiprastinti – senuose pastatuose iki 17 kv. m, naujuose – iki 14 kvadratinių metrų žmogui.