Valdančioji koalicija pritarė Vyriausybės parengtiems pasiūlymams, kaip taisyti klaidas, padarytas praėjusių metų pabaigoje skubiai koreguojant daugelį mokestinių įstatymų. Valdantieji sutarė šių pasiūlymų įgyvendinimui netaikyti pusės metų įsigaliojimo taisyklės.

Pagal Lietuvos įstatymus, visi pokyčiai mokesčiuose turi įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų priėmimo ir paskelbimo, nebent jie priimti metų pabaigoje kartu su kitų metų biudžetu.

Tačiau valdančioji koalicija trečiadienio rytą įvykusiame pasitarime susitarė, kad artimiausiu metu pakoreguoti mokesčių įstatymai, susiję su smulkiuoju verslu, žemdirbiais ir neįgaliaisiais, įsigaliotų tuojau po to, kai bus paskelbti.

„Vyriausybės parengtiems pasiūlymams koalicijos atstovai pritarė. Juos bus siekiama priimti ketvirtadienį prasidedančioje neeilinėje Seimo sesijoje“, - po pasitarimo sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.
 
Numatoma keisti kai kurias su gyventojų pajamų apmokestinimu, sveikatos draudimu ir socialiniu draudimu susijusius įstatymus. „Pirmiausia jie liečia smulkųjį ir vidutinį verslą“, - teigė A.Šemeta.
 
Be kita ko siūloma grąžinti fiksuotą mokesčių dydį žmonėms, dirbantiems pagal verslo liudijimus.
 
Taip pat ketinama koreguoti neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką, atsisakant pensijų, palūkanų, alimentų ir kitokių neapmokestinamųjų pajamų įtraukimo, kai bus nustatomas NPD.
 
„Negalią turintiems asmenims siūloma nustatyti individualų NPD“, - sakė finansų ministras.
 
Pasak jo, visi numatomi pokyčiai neturės įtakos šių metų biudžetui, nes koreguojami mokesčiai ar jų mokėjimo tvarka nebuvo skaičiuojami prie pajamų, kai biudžetas buvo sudaromas.
 
Finansų ministras taip pat pranešė, kad sausį valstybės biudžetas negavo 88 milijonų litų pajamų.
 
Ūkio ministerijos vadovas Dainius Kreivys informavo, kad Vyriausybei bus teikiamas pasiūlymas dėl tam tikro darbo rinkos liberalizavimo. „Kovojant su masine atleidimo banga gali būti kaip išeitis pasiūlyta leisti darbdaviui mokėti žmonėms tik už tai, kiek yra darbo. Pavyzdžiui, jeigu darbdavys turi darbo ir galimybių mokėti tik už keturias savaitės dienas, tai leisti jam tai daryti, nemokėti už prastovas penktą darbo dieną. Tikėtina, kad darbdaviai pasirinks būtent šį variantą užuot atleidę penktadalį savo darbuotojų“, - sakė D.Kreivys.
 
Tačiau šis siūlymas dar bus apsvarstytas Trišalėje taryboje ir valdančiojoje koalicijoje, tik tada galutinai dėl jo apsispręsta.
 
Pasak A.Šemetos, šįkart valdančiosios koalicijos pasitarime nebuvo kalbama apie tai, iš kur paimti 300 milijonų litų, kurių biudžete trūks atsisakius mokesčio už tarnybinius automobilius. „Apie tai šiandien nekalbėta. Pasibaigus šių metų pirmajam ketvirčiui esame numatę teikti šių metų biudžeto pataisas, kuriose ir bus nustatyti pakoreguoti pajamų bei išlaidų skaičiai, įskaitant ir korekcijas dėl negaunamų 300 milijonų litų. Dar yra laiko pateikti pasiūlymus dėl to, iš kur gauti papildomų pajamų arba kaip sumažinti išlaidas“, - teigė finansų ministras.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio tvirtinimu, valdantieji žada artimiausioje Seimo sesijoje priimti specialų įstatymą, nustatantį, kad visiems dabar priimamiems mokestiniams pakeitimams nebus taikoma taisyklė, jog jie gali įsigalioti tik po pusmečio. „Reikia, kad jie įsigaliotų dabar, netrukus po priėmimo. Tai ir bus siekiama padaryti, priimant specialų įstatymą“, - teigė R.Dagys.
 
Valdančioji koalicija ir jos suformuota Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė po masinių protestų bangos pripažino padarę klaidų pernai strimgalviais priimdami mokestinių įstatymų pataisas ir pažadėjo jas vasarį ištaisyti.