Jos, anot ministro, susijusios su įsipareigojimais dėl tarpmiestinio susisiekimo ir sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacine sistema, vadinamuoju e. tollingu, nors pastarasis plane pakeistas su energetika susijusiu rodikliu – Seimo priimtomis Elektros energetikos įstatymo pataisomis stiprinama vartotojų apsauga, plečiamos galimybės įsirengti kaupiklius.
„RRF planas, kuris buvo šiek tiek įstrigęs praeitais metais, išjudėjo. Aišku, dar turime rodiklių, kuriuos reikia įgyvendinti, kurie kelia tam tikras rizikas, bet jų ženkliai yra sumažėję. Dabar yra likę, jeigu apie reforminius rodiklius kalbėti, tiktai du reforminiai rodikliai, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Vaitiekūnas.
Pakeista ir dalis investicijų
Ministro teigimu, iš plano taip pat išimti keli rodikliai, pavyzdžiui, nepavyko įgyvendinti investicijų į infekcinę ligoninę Vilniuje, įsigyti baržos kroviniams Nemunu plukdyti.
Be to, kai kurios RRF plane anksčiau numatytos investicijos buvo sumažintos.
„Nelabai sekėsi įgyvendinti netaršaus transporto skaičiaus didinimą, įsigijimus, taip pat dviračių takų, tai buvo sumažinti šie skaičiai ir keičiami į kitus rodiklius. ILTE (nacionalinio plėtros banko – BNS) kapitalas buvo didinamas vietoje to“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė sakė, kad neįgyvendintas investicijas labiausiai stabdė strigę viešieji pirkimai, įtakos taip pat turėjo oro sąlygos, rangovų trūkumas.
Jos teigimu, už visa apimtimi nepasiektus investicijų rodiklius numatytos RRF lėšos buvo perskirstytos patrauklesnėms priemonėms.
„Lėšos buvo perkeltos į patrauklias priemones, kuriomis aktyviai naudojamasi ir kurių investavimo terminas trumpesnis nei investicijų, susijusių su rangos darbais“, – spaudos konferencijoje teigė viceministrė.
Ministras taip pat patikino, kad Lietuvos priimti mokesčių pakeitimai buvo teigiamai įvertinti Europos Komisijos.
Lietuvai trečiadienį bus pervesta 464 mln. eurų pagal ketvirtąjį RRF pinigų išmokėjimo prašymą pasiekus 39 plano rodiklius.
„(Lėšos – BNS) į ekonomiką, investicijas bus įlietos“, – teigė ministras.
Pirmąjį ketvirtį Lietuvai – iš viso beveik 1 mlrd. eurų RRF lėšų
Pasak jo, Lietuva taip pat jau paprašė pagal ketvirtąjį prašymą dar neišmokėtų 58,6 mln. eurų, numatytų už kiek vėliau pasiektą rodiklį – jau priimtus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kurias suvienodinama dirbančiųjų savarankiškai įmokų „Sodrai“ bazė.
Iki šiol ši mokėjimo dalis buvo sustabdyta, nes Lietuva nebuvo pateikusi įrodymų, kad reformą įgyvendino.
Be to, pernai gruodį Lietuva EK pateikė ir penktąjį prašymą, kuriuo prašoma išmokėti dar 388 mln. eurų RRF lėšų. Tikimasi, kad EK sprendimą dėl jo pateiks vasarį, o mokėjimai Lietuvą pasieks pavasarį.
Pasak ministerijos, pirmąjį ketvirtį Lietuva gaus beveik 1 mlrd. eurų iš RRF, pinigai bus nukreipti į ekonomikos augimo skatinimą, struktūrines reformas, investuojami į verslą, energetinį efektyvumą.
Iki galutinio termino – rugpjūčio 31-osios – Lietuva ketina pateikti paskutinį, šeštąjį mokėjimo prašymą, kuris EK bus išsiųstas kovą.
N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė, kad gavus pinigus už likusias dvi dar neįgyvendintas reformas Lietuva vis dar bus negavusi apie 1,8 mlrd. eurų RRF lėšų.
Lietuvai iš viso numatyta apie 3,85 mlrd. eurų RRF lėšų.
„Tai išties nemaža suma mūsų ekonomikai ir tikimės, kad visus tuos pinigus pavyks sėkmingai paimti, įgyvendinti reformas“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Paklaustas, iš kokių šaltinių bus finansuojamos investicijos pasibaigus RRF pinigams, ministras vylėsi, jog tai užtikrins nacionalinis plėtros bankas ILTE, kuris „labai ženkliai“ padidinus įstatinį kapitalą“ kasmet į ekonomiką galėtų įlieti apie 1,5 mlrd. eurų.
(be temos)