Apie vagysčių būdus ir prevencines priemones „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška.
– Ar vagystės parduotuvėse tampa masiniu reiškiniu?
– Vagysčių kiekis didėja, tačiau tempas tampa nuosaikesnis. Jeigu vertintume ikiteisminius tyrimus, kurie pastaraisiais metais buvo pradėti dėl vagysčių iš prekybos vietų, tai iki 2023 metų tokių atvejų per metus būdavo apie 2 tūkst. 2023 metais matome ženklų augimą iki 4 tūkst., 2024-aisiais – vagysčių skaičius pasiekė 5,5 tūkst., o 2025-aisiais – matome mažėjimą iki 2,9 tūkst.
Situaciją į gerąją pusę pakeitė 2023 m. Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kai sisteminės vagystės buvo pradėtos sumuoti, ir kai jos pasiekdavo arba perkopdavo 150 eurų, jau buvo pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė.
Daugelis vagysčių – kai pavagiama prekių iki 150 eurų vertės – iki tol buvo vertinamos kaip administracinė atsakomybė. Iki 2023 metų tokios bausmės neatgrasydavo asmenų nuo vagysčių, nes baudos dažniausiai būdavo nesumokamos ir toliau būdavo vagiama.
Nuo 2023 metų situacija pasikeitė: tos smulkios vagystės buvo pradėtos sumuoti, ir dėl to turėjome tokį didelį šuolį pradėtų ikiteisminių tyrimų, t. y. atvejų, kai asmenys buvo patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Vagysčių mažėjimas 2025 metais parodė, kad ši priemonė davė tikrai puikių rezultatų.
– Kokio tipo tai yra vagystės?
– Vagiama iš visų parduotuvių. Vagysčių būdai ženkliai nekinta: dažniausiai paimtos prekės paslepiamos po drabužiais arba įsidedamos į kuprinę ar kitą vietą ir tokiu būdu slapta išnešamos iš parduotuvės. Šis būdas daugelį metų nesikeičia.
Vagysčių būdai ženkliai nekinta: dažniausiai paimtos prekės paslepiamos po drabužiais arba įsidedamos į kuprinę ar kitą vietą ir tokiu būdu slapta išnešamos iš parduotuvės.
Praėjusiais metais pasitaikė brutalių vagysčių, kai į parduotuvę įeinama viešai, čiumpamas nemažas kiekis prekių ir greitai pasišalinama, neretai net grasinant parduotuvės personalui.
Per pastaruosius metus, atsiradus automatinėms kasoms, atsirado kažkiek išmanesnių būdų: savitarnos kasose nuskenuojamos ne visos prekės, bandoma pasverti brangesnes prekes, įvedant pigesnių prekių kodus. Pramoninėse parduotuvėse ant brangesnės prekės yra perklijuojamas pigesnės prekės brūkšninis kodas.
– Ar verslai suinteresuoti kalbėti šia tema?
– Verslai suinteresuoti ne tik kalbėti, bet ir veikti, nes dėl vagysčių patiria nemenkus nuostolius. Skirtingi prekybos tinklai turi savo metodus, tačiau laimi tie, kurie laikosi tam tikro nuoseklumo, investuodami į apsaugos priemones.
Skirtingi prekybos tinklai turi savo metodus, tačiau laimi tie, kurie laikosi tam tikro nuoseklumo, investuodami į apsaugos priemones.
Apsaugos apimčių mažinimas ir didinimas ilgalaikėje perspektyvoje sugeneruoja didesnius nuostolius. Visokie prekybos tinklai, kurie laikosi nuoseklumo, investuodami į apsaugos priemones, iš esmės pasiekia geriausių rezultatų.
Prekybos tinklai tikrai diegia įvairias naujoves, tokias kaip prekių atpažinimo programos, kurios padeda pastebėti sukčiavimo atvejus.
Vis kalbama, kad Europoje bus diegiamos veido atpažinimo technologijos, tačiau tuo pat metu keliamas klausimas dėl asmens privatumo ar duomenų apsaugos.
– Kaip vertinate tokią prevencinę priemonę?
– Tiek mes, tiek prekybos tinklai nagrinėja įvairius variantus ir teko girdėti, kad Jungtinėje Karalystėje kai kurie dideli prekybos tinklai pradėjo naudoti veidų atpažinimo technologijas, pasitelkiant vaizdo stebėjimo sistemas.
Tai būtų labai efektyvi priemonė, tačiau, deja, šiandien negalime naudoti tokių technologijų, kad užkardytume vagystes. Egzistuoja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir kyla rizika jį pažeisti, o baudos už šio reglamento pažeidimą yra milijoninės – siekia iki keturių procentų nuo apyvartos. Nei mes, nei prekybos tinklai, nei saugos tarnybos nėra linkusios prisiimti tokią riziką.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai