- Lukas Blekaitis, Kornelija Mykolaitytė / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad reikėtų atsižvelgti į rizikas, susijusias su demografine situacija, taip pat nuotolinio darbo įtaką komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkai.
„Nepamesčiau ilgalaikių rizikos veiksnių – jie susiję su demografine situacija. Kad ir kaip žiūrėtume, nepaisant pastarųjų dvejų metų teigiamo demografinio balanso, jei kalbėtume apie jaunus 18–35 metų amžiaus žmones, kurie yra aktyviausi ir kurie NT rinkai yra svarbūs, deja, prognozė yra, kad ateinančią dekadą, jei niekas nepasikeis, jie mažės penktadaliu“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, taip pat svarbu nepamesti iš akių nuotolinio darbo įtakos biurų rinkai.
„Sakyčiau, kad tikrai reikia nepamesti iš akių nuotolinio darbo įtakos pasikeitimams biurų NT rinkoje. Antras dalykas, e. komercija ir galima įtaka prekybos NT. Manau, kad tie du veiksniai turi būti mūsų radaruose“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasak V. Vasiliausko, kitais metais taip pat paaiškės tikrasis vaizdas dėl neveiksnių paskolų.
„Paskutinė žinutė – kreditavimas. Turbūt nenuostabu, kad iš principo viešbučių, maitinimo įstaigų sektoriai nekredituojami. Matyt, natūralu, bet taip pat ir NT vystytojų statybos verslo kreditavimas yra paveiktas“, – sakė V. Vasiliauskas.
Padidėjęs būsto paskolų aktyvumas
Komentuodamas, kiek šiemet galėtų brangti būstas, V. Vasiliauskas teigė, kad tendencija turėtų būti panaši kaip ir pernai.
„2019 metais kainų pasikeitimas buvo apie 7 proc., Vilniuje – šiek tiek mažiau, 6,2 proc. Įvertinus stabtelėjimą rinkos aktyvumo pirmo karantino metu ir būtent tada tą aktyvų periodą, pradedant vasara, sakyčiau, kad įvertinus, kad kažkokių pasiūlos paklausos sukritimų neprognozuojame, tai tendencija galėtų būti panaši“, – sakė V. Vasiliauskas.
Anot jo, laisvėjančių skolinimosi būstui sąlygų artimiausiu metu neturėtų būti.
„Pirmo karantino metu skolinimosi sąlygos buvo sugriežtėję, bet rinkai grižus į aktyvią situaciją ir sugrįžus vienam dideliam žaidėjui į rinką, paskolų sąlygos vėl keitėsi, lengvėjo, bet nuosavų pinigų poreikis nėra pasikeitęs. Manau, kad bankai bus pakankamai atsargūs šioje vietoje.
Nemanau, kad būtų galima tikėtis didesnių atlaisvinimų. Viską nulems antros bangos rezultatai. Bet kad bankų aktyvumo laipsnis, kalbant apie būsto paskolas, yra padidėjęs, tą pastebime. Sakyčiau, kad tai susiję su padidėjusia konkurencija būsto paskolų rinkoje“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Vis dėlto kol kas būtinybės pokyčiams jis teigė nematantis.
„Šiandien tikrai nematome, kad reikėtų kažką keisti. Jeigu susiduriame su situacija, kai ekonominis scenarijus tampa labai nepalankus, tada iš principo galime paskatinti kredito rinką, atlaisvinti atskirus reikalavimus atsakingo skolinimo“, – teigė V. Vasiliauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija nepritaria 13-ajai pensijai: išmokai prireiktų 180 mln. eurų3
Vyriausybė trečiadienį svarstys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą išvadą, kurioje ministerija nepritaria 200 eurų dydžio vadinamosios 13-osios pensijos skyrimui, tačiau sutinka su siekiu gerinti socialinio draudimo pensi...
-
Pašalpų gavėjams karantinas išėjo į naudą2
Pašalpų gavėjams karantinas išėjo į naudą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar per pirmąją bangą rekomendavo bedarbius atleisti nuo darbo už pašalpas, praneša LNK žinių tarnyba. ...
-
Seimo nariai kelia klausimus dėl teisėjų mokymo veiklos, šie situaciją vertina skirtingai1
Seimo komitetų vadovai kelia klausimą dėl dalies teisėjų gaunamo papildomo atlygio už mokymą, teisėjų bendruomenės atstovai situaciją vertina skirtingai. ...
-
Prastovas yra paskelbusios daugiau nei 14 tūkst. įmonių, VDI griežtins kontrolę
Galiojančias prastovas yra paskelbusios daugiau nei 14 tūkst. įmonių, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenys. ...
-
VMI: dėl COVID-19 nukentėjusios įmonės jau gali teikti prašymą taikyti mokestines pagalbos priemones
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad verslininkai, kurie nėra įtraukti į nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą, tačiau dėl COVID-19 taip pat patyrė finansinių sunkumų, dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo jau...
-
Profsąjungos nepritaria darbdavių prašymui leisti veikti ne maisto prekių parduotuvėms1
Lietuvos darbdavių konfederacijai kreipusis į Vyriausybę su prašymu atšaukti ribojimus ne maisto prekių parduotuvėms, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė siūlymui nepritaria ir teigia, kad reikia...
-
M. Majauskas apie teisėjų papildomas pajamas: tikiuosi, kad bus imtasi priemonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl papildomų pajamų, kurias gauna mokymus organizuojantys teisėjai. Politikas, gavęs institucijos atsakymą, antradienį BFK su...
-
Policija pataria: ką daryti, jeigu kenčiate nuo balkonuose rūkančių kaimynų?17
Įsigaliojus naujai tvarkai, draudžiančiai rūkyti balkonuose, policija pataria, kaip elgtis, jeigu kenčiate nuo nesupratingų kaimynų. ...
-
Prezidentūra apie siūlymus nustatyti patikimų tiekėjų dėl 5G ryšio kriterijų sąrašą: galimas kelias
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius sako, kad siūlymai sudaryti patikimų tiekėjų dėl 5G ryšio kriterijų sąrašą yra galimas kelias. ...
-
Vaistinės: per karantiną įsigyjama daugiau preparatų, skirtų mažinti nerimą, gerinti miegą1
Vaistinių tinklai karantino metu pastebi, kad gyventojai įsigyja daugiau preparatų, skirtų mažinti nerimą, gerinti miegą. Kai kurie tinklai pastebi, kad išaugo ir receptinių vaistų nuo nerimo, depresijos ar nemigos pardavimai. ...