- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga (ES) šiuo metu nėra numačiusi paramos ukrainietiškų grūdų tranzitui per Lietuvą, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
„Europos Sąjungos finansinės paramos čia nėra numatoma (...) Šiandien dienai tokios paramos nėra numatyta“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.
„Mes kalbame čia apie ne kokią nors mistinę paramą, šiuo atveju tai yra naujų geležinkelio riedmenų tiesimas, kur yra viena didžiausių problemų, antra, tai klausimas, kaip yra su tais pačiais vagonais, kuriuose reikia pervežti grūdus: ar jų yra pakankamai. Daug logistinių klausimų“, – teigė Komisijos narys.
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus anksčiau teigė, kad Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį.
Pasak jo, be šio susitarimo taip pat būtina gerinti infrastruktūrą bei siekti papildomo finansavimo, o ES vis dar svarsto ir subsidijų, kurios atpigintų sudėtingą šio maršruto logistiką, klausimą ir dėl jo nėra apsisprendusi.
V. Sinkevičius sako, jog ukrainietiškų grūdų pervežimo per Lietuvą klausimas yra sudėtingas ir dėl to, kad Rumunijoje esančiame Konstancos uoste į šių krovinių eksporto infrastruktūrą investuota 150 milijonų eurų.
„Vežimas per Lietuvą kol kas sudėtingas, ypač, kai dabar buvo investuota 150 milijonų į Konstancos uosto plėtrą, galimybes vežti grūdus, nes tai labai specifinė prekė, kuriai reikia specialių vagonų, specialių laivų, tai šiuo atveju ta logistika jau užtikrinta pietine kryptimi“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
EK nario manymu, grūdų pervežimas per Lietuvą priklausys ir nuo ukrainiečių pasirinkimo: „Kiek tai įmanoma bus padaryti kalbant apie Lenkiją ir Baltijos šalis, Lietuvą – sunku pasakyti. Tai bus vis dėl to ukrainiečių pasirinkimas“.
Ukrainietiškus grūdus Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės „Bega“ vadovas Laimonas Rimkus BNS yra sakęs, kad per Lietuvą šį krovinį vežti jau tampa per brangu, be to, reikia gerinti geležinkelių infrastruktūrą bei siekti europinio finansavimo.
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį sakė, jog pasiekus susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų patikros Klaipėdoje bus palengvintas sienos kirtimas, jis leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas antradienį BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.
A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad su dabartiniais pajėgumais ji per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų – apie milijoną tonų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: pastarąją savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina sumažėjo 18 proc.
Pirmąją šių metų sausio savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,064 Eur/kWh be PVM ir buvo 18 proc. mažesnė nei gruodžio paskutinę savaitę, kai vidutinė kaina sudarė 0,078 Eur/kWh be PVM, prane&s...
-
Darbdaviai stoja piestu: jau dabar prie darbuotojų senatvės prisidedame per mokesčius
Lietuvos bankui (LB) siūlant į pensijų kaupimą įtraukti darbdavius, atsisakyti valstybės įnašo bei steigti valstybės valdomą antros pakopos pensijų fondą, verslo atstovai tam nepritaria bei tikina, jog sistemoje dalyvauja už darbuotojus mok...
-
Vienas pirmųjų Poderskio sprendimų kelia rimtų abejonių1
Aplinkos ministras Povilas Poderskis nusprendė atšaukti vos prieš mėnesį paskirtą Statybų sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) valdybą. Prieš tapdamas ministru šiai įmonei vadovavo pats P. Poderskis, kuris tuomet ir pasiūl...
-
Antstolis apie lietuvių skolas: kada galite prarasti būstą?2
Kasdieniniame gyvenime lietuviams yra aktualūs ne tokie džiuginantys dalykai – skolos. Didelė dalis net ir neplanuoja jų grąžinti. Apie skolų situaciją Lietuvoje LNK žurnalistas kalbėjosi su antstoliu Arminu Naujokaičiu. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys39
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Vyriausybė svarstys „Teltonikai“ ir kitiems investuotojams svarbius pakeitimus
Aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ savininkui Arvydui Paukščiui prieš mėnesį pranešus apie biurokratines kliūtis, trukdančias laiku įgyvendinti milijardinės vertės technologijų parko Vilniuje projek...
-
LIPFA: kad būtų užtikrinta ori senatvė, pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina Lietuvos banko (LB) siūlymus pensijų sistemos tobulinimui, tarp jų darbdavių įsitraukimui ir geresniam gyventojų informavimui. Tačiau asociacija nepritaria valstybės paskato...
-
Leontjeva: lengvas pasitraukimas iš kaupimo sistemos prieštarauja jos paskirčiai4
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad prastėjanti šalies demografinė padėtis reikalauja naujai pažvelgti į visas tris pensijų pakopas. Jos teigimu, Vyriausybės rengiami pensijų kaupimo sistemos poky...
-
Atskleidė, kurio miesto gyventojai sausį brangiausiai mokės už šildymą
Šilumos kainas per mėnesį padidino 33 šilumos tiekimo įmonės. Palyginti su gruodžiu, sausį šiluma labiausiai brango Panevėžio rajono gyventojams. Jos kaina šoktelėjo 12 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Skvernelis: tokiais sprendimais pjauname šaką, ant kurios sėdime
Buvusi Vyriausybė priimdama sprendimą drausti dvigubos paskirties prekių eksportą neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos gynybai finansuoti reikia stiprios šalies ekonomikos, vertina Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Taip pat, anot jo, nesuprantama...