Trūksta informacijos

Anot institucijos atstovės Malgožatos Kozič, tai aiškiai signalizuoja, kad visuomenei trūksta informacijos apie pasikeitimus.

„Kuo daugiau viešų diskusijų atsiranda apie 2026 m. įsigaliosiančius antrosios pakopos pokyčius, tuo daugiau žmonių pradeda domėtis ir klausti – ne tik ar verta pasilikti, bet ir kiek realiai galėtų susigrąžinti, jei nutrauktų kaupimą“, – sako „Sodros“ patarėja komunikacijai M. Kozič.

„Matome nemažai informacijos ar žinių trūkumo. Gana didelė dalis žmonių vis dar painioja privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo ar gyventojų pajamų mokesčio sumas su pensijų kaupimo įmokomis ir mano, kad jos tiesiogiai kaupiasi pensijų fonde“, – teiga ji.

Pasak atstovės, daug painiavos kelia plačiai vartojamos sąvokos „nutraukti kaupimą“ arba „baigti kaupimą“, kalbant apie antrąją pensijų pakopą.

„Iš tiesų, priklausomai nuo situacijos, gali būti keli sprendimo scenarijai: nutraukti kaupimą, stabdyti įmokas, baigti kaupimą sulaukus pensinio amžiaus ir pan. Todėl ateinančiais mėnesiais planuojame aiškinti šį skirtumą“, – tikina „Sodros“ komunikacijos ekspertė.

Klaidingas supratimas

Anot M. Kozič, taip pat pastebima, kad žmonėms stinga konteksto apie tai, kaip, laikui bėgant, kaupimas keitėsi.

„Žmonės dažnai vertina tik dabartinę sistemą 3+1,5 proc., tačiau pamiršta, kad anksčiau buvo ir kitų kaupimo modelių, pavyzdžiui, 2+0+0. Tą aiškiai matome ir konkrečiais atvejais: pavyzdžiui, žmogus, kuris kaupime dalyvauja nuo 2004 m., nuo 2013 m. stabdė įmokų mokėjimą, o nuo 2019 m. reguliariai pratęsdavo įmokų sustabdymą, realiai savo lėšomis į kaupimą niekada nemokėjo“, – teigia ji.

Pasak atstovės, toks klientas savo „Sodros“ paskyroje mato įrašą, kad jo sumokėtos įmokos yra lygios 0,00 eurų.

„Ir tai nėra klaida. Tokiam klientui reikia paaiškinti, kad matoma suma tiesiog atspindi faktą: įmokų jis pats nemokėjo, o fonde sukauptas rezultatas yra investavimo grąža“, – aiškina M. Kozič.

„Taigi, klausimų daugėja, ir jie dažniausiai susiję su konkrečia finansine informacija“, – reziumuoja institucijos patarėja.

Žmonės dažnai vertina tik dabartinę sistemą 3+1,5 proc., tačiau pamiršta, kad anksčiau buvo ir kitų kaupimo modelių, pavyzdžiui, 2+0+0.

Nauja skaičiuoklė

Pasak M. Kozič, „Sodra“ šiuo metu intensyviai dirba kurdama atnaujintą prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklę. Planuojama, kad jau gruodį gyventojai galės ja naudotis ir įvertinti įvairius scenarijus.

Teigiama, kad atnaujinta prognozuojamos pensijos skaičiuoklė pateiks palyginimą, kiek lėšų žmogus sukauptų iki senatvės pensijos ir kokio dydžio pensiją gautų, jei kauptų toliau, arba kokio dydžio išmoką gautų ir kokia pensija būtų, jei žmogus pasitrauktų iš kaupimo.

Vis dėlto, kaip sako atstovė, patikimiausius ir išsamiausius rezultatus skaičiuoklė rodys nuo 2026 m. sausio 1 d.

„Taip yra dėl kelių priežasčių. Iki metų pabaigos gyventojų, dalyvaujančių antrosios pakopos pensijų kaupime, įmokos toliau bus pervedamos į pensijų fondus ir juose investuojamos, todėl skaičiuoklės pateikiami duomenys iki sausio 1 d. būtų neišsamūs“, – teigia M. Kozič.

„Tik nuo 2026 m. pradžios pensijų kaupimo bendrovės turės teisinį pagrindą perduoti „Sodrai“ duomenis apie gyventojų sukauptą pensijų turtą. Iki tol „Sodra“ mato tik gyventojų ir valstybės skatinamąsias įmokas, pervestas į pensijų fondus, bet neturi informacijos apie investicinius rezultatus ir sukaupto turto vertę“, – aiškina atstovė.

Vyks konvertavimas

M. Kozič primena, kad, nusprendus pasitraukti iš kaupimo, „Sodros“ įmokų dalis ir valstybės skatinamosios įmokos bus pervestos į „Sodrą“ ir konvertuotos į pensijų apskaitos vienetus.

„Pensijų apskaitos vieneto vertė 2026 m. bus patvirtinta tik šių metų pabaigoje, kai Seimas tvirtins biudžeto rodiklius. Taigi, dėl objektyvių priežasčių dalis skaičiuoklės rezultatams svarbių rodiklių bus prieinama tik kitų metų pradžioje“, – teigia ji.

Tiesa, preliminariai apskaičiuoti galimą atsiimti sukauptos pensijos sumą įmanoma ir dabar.

„Tai galima padaryti iš pensijų kaupimo bendrovės rodomos sukaupto pensijų turto vertės atėmus „Sodros“ ir valstybės įmokų sumas, kurios rodomos „Sodros“ paskyroje. Gautas skirtumas – apytikslė suma, kurią žmogus galėtų atsiimti pasitraukdamas iš kaupimo“, – aiškina „Sodros“ atstovė.

„Tačiau svarbu prisiminti, kad ši suma yra preliminari, nes iki realaus pasitraukimo momento keisis ir pensijų fondo vieneto vertė, ir įmokų suma“, – priduria ji.

Birželį Seimas priėmė antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri įsigalios kitąmet. Tai reiškia, kad gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę kaupti toliau – pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieniems metams, šį laikotarpį ir pratęsiant.

Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba jei iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba, – kai žmogus galės be apmokestinimo išsiimti visas lėšas nesulaukęs pensijos.

36 proc. dar neapsisprendė

Daugiau nei trečdalis (36 proc.) gyventojų, kaupiančių lėšas antrojoje pensijų pakopoje, nėra apsisprendę, ar toliau kaupti senatvei. Tiek pat žmonių teigia, kad jau yra priėmę sprendimą nutraukti kaupimą, rodo naujausias tyrimas.

SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, toliau kaupti planuoja 28 proc. respondentų.

„Labiau linkę kaupti aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai, vidutines pajamas gaunantys vyrai ir 40–60 metų gyventojai, kuriems pensinis amžius yra artimesnis“, – pristatant tyrimą sakė „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė Iveta Pigagienė.

Anot jos, labiau linkę nutraukti kaupimą neturintys aukštojo išsilavinimo, gaunantys mažas pajamas, jaunesni gyventojai, moterys.

„Ir kas iš tiesų kelia nerimą, – kad tai yra labiausiai finansiškai pažeidžiamas segmentas, kuriems pasitraukimas iš pensijų sistemos dar labiau programuoja finansinį skurdą sulaukus pensinio amžiaus“, – teigė I. Pigagienė.

Apklausos duomenimis, 62 proc. respondentų teigė nesantys gerai susipažinę su pasitraukimo pasekmėmis ir nežino, kokią dalį sukauptos sumos galėtų atsiimti.

I. Pigagienės teigimu, papildomai nekaupiant pensijai ji sieks tik 30 proc. buvusio atlyginimo, tačiau 84 proc. gyventojų sako, kad su tiek pajamų neišgyventų.

Apklausos duomenimis, 47 proc., arba beveik kas antras gyventojas, yra pasirengę investuoti savarankiškai. I. Pigagienės teigimu, šiuo metu mažiau nei 6 proc. gyventojų investuoja į investicinius fondus, obligacijas, akcijas.

„Šios dienos Lietuvos gyventojų investavimo lygis yra gana žemas. Savarankiškai pensijai trečiosiose pakopose ir kituose kaupimo instrumentuose kaupia tik 14 proc. Tai yra paradoksas“, – sakė I. Pigagienė.