- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš beveik dvejus metus pasikeitus prekybos privačia žemės ūkio paskirties žeme tvarkai, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) suskaičiavo, kad vidutiniškai per metus gaunama apie 20 tūkst. kreipimųsi dėl leidimo parduoti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir išduodama apie 5 tūkst. leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba gavo 38 880 žemės savininkų pranešimus apie sprendimus parduoti privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Daugiausia tokių pranešimų gavo NŽT Panevėžio skyrius. Per tą patį laikotarpį NŽT išdavė 28 508 pažymas apie pirmumo teisę, tai yra tiek kreipėsi galimų pirkėjų arba pretendentų įsigyti parduodamą žemę pagal įstatyme numatytą pirmumo teisę.
Pagal vėliau įsigaliojusias įstatymų nuostatas, nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. NŽT išdavė 9977 leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Iš jų buvo išduoti leidimai vienam Danijos piliečiui ir 5 sutuoktiniams, turintiems užsienio pilietybę – Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir Prancūzijos piliečiams. Daugiausia leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduota NŽT Šilutės ir Kėdainių skyriuose.
„Galime konstatuoti, kad kol kas užsieniečiai neskuba supirkinėti privačios žemės ūkio paskirties žemės. O tie būgštavimai prieš kelis metus, kurie buvo priimant sprendimą leisti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje – nepasitvirtino“,- pažymi NŽT direktorė Daiva Gineikaitė.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo
Nr. XII-458 (įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.) 6 straipsnyje nurodyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
Informacijos apie tai, kiek asmenų įsigijo privačios žemės ūkio paskirties žemės ir kiek realiai įvyko pardavimo sandorių, NŽT nerenka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją2
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?11
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų6
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu13
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...