- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies darbdaviai susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Sostinės apskrityje susitelkę 40 proc. šalies darbdavių, tačiau darbo ieškantieji čia pakankamai išrankūs ir neužpildo visų laisvų darbo vietų, o atvykę užsienio piliečiai įsidarbina greičiau nei lietuviai, pažymi Užimtumo tarnybos specialistai.
Vilniaus mieste registruoto nedarbo lygis sausio pradžioje buvo 1,1 proc. mažesnis nei Lietuvos vidurkis ir siekė 9,1 proc.
„Stabilumas – jo labiausiai trūksta sostinės darbo rinkoje. Darbdaviai labai skirtingi: vieni taiko aukštus reikalavimus, kiti siūlo papildomas galimybes būsimiems darbuotojams“, – sakė Užimtumo tarnybos Vilniaus departamento I skyriaus vedėja Gintarė Micevičienė.
Darbdaviai per pastaruosius metus pasikeitė. „Norintys išlikti, kovoja ne tik dėl darbuotojų, bet ir sudaro lanksčias sąlygas. Vis dažniau stebima tendencija, kad jie pritaiko darbo vietas neįgaliesiems, suteikia galimybę studentams ir asmenims su tam tikrais įsipareigojimais dirbti pagal jiems tinkamą grafiką“, – teigė ji. Nepamirštami ir vyresni specialistai, galintys dalintis darbo patirtimi su jaunimu.
Vilniuje gyvena beveik 600 tūkst. gyventojų. Užimtumo tarnyboje registruota 8,8 proc. darbo ieškančių moterų (lyginant su darbingo amžiaus gyventojais), vyrų – 9,4 proc. Ilgalaikių bedarbių sostinėje – 38,4 proc. Jaunimo registruotas nedarbas didesnis, palyginti su šalies vidurkiu (7 proc.) – metų pradžioje siekė 9,3 proc. Vyresni nei 50-ties darbo ieškantys asmenys sudarė 33,6 proc. visų registruotų bedarbių sostinėje.
Darbdaviai praėjusiais metais Užimtumo tarnyboje registravo daugiau nei 98 tūkst. laisvų darbo vietų. Mažiau nei perpus – darbo ieškančių asmenų, t. y. apie 42 tūkst. Įsidarbino daugiau nei 53,7 tūkst. darbo ieškojusių asmenų. Akivaizdu, kad sostinės darbdaviams nepakako darbo jėgos.
Gruodžio mėnesį Vilniuje darbdaviai turėjo dar didesnį darbuotojų pasirinkimą – gavę laikinus leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje, darbo ieškančių asmenų gretas papildė Afganistano piliečiai. Raseiniuose įsitvirtinti jie nepanoro, o dauguma pasirinko sostinę. Šiuo metu Vilniuje dirba 22 pabėgėlio statusą turintys afganistaniečiai. Didžioji dalis jų įsidarbino pakuotojais, salės darbuotojais naktinėje pamainoje viename iš prekybos centrų.
„Įmonei reikėjo keliolikos darbuotojų, todėl kompanija sutiko priimti Afganistano piliečius. Nieko nestebina, kad šios kultūros asmenims būdingas bendruomeniškumas, todėl net 15 iš jų dirba vienoje kompanijoje“, – sakė vyr. specialistas Jevgenij Daukša, jau išmokęs visų vardus ir pavardes, neįprastas lietuviams.
Jis pasakojo, kad Užimtumo tarnybos paslaugos apima ne tik tarpininkavimą įdarbinant. „Supažindiname ir su transporto sistema, padedame suprasti aukštųjų mokyklų taisykles ir terminus tiems, kurie planuoja studijuoti. Visgi dažniausiai po padėkos seka viltingi prašymai padėti įsidarbinti kvalifikuotose pozicijose“, – pabrėžė J. Daukša, nuolat sulaukiantis laiškų iš jau buvusių klientų.
Afganistaniečiai savo šalyje dirbo socialiniais darbuotojais, turi ilgametės patirties tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose, logistikos įmonėse, žiniasklaidoje. Kalba ir kultūriniai skirtumai – kol kas didžiausios kliūtys šiems pabėgėliams, bet Vilniaus jie palikti neketina.
Sayedas Mohammadas Afganistane įgijo IT sektoriaus magistro išsilavinimą. Kol kas jis nedirba, bet ieško galimybės dirbti kvalifikuotą darbą tiek savarankiškai, tiek su Užimtumo tarnybos specialistų pagalba. Sostinės darbdaviai gręžiasi į neįgaliuosius, vyresnius darbuotojus. Tikėtina, kad kitais metais, sveikindami Vilnių su gimtadieniu, galėsime pasidžiaugti ir sėkmingai dirbančiais specialistais, neturėjusiais galimybės likti savo gimtinėje, sakoma Užimtumo tarnybos pranešime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujovė Raseinių rajone: nemokamos kelionės vietiniais maršrutais
Nuo liepos Raseinių rajone keleiviai nemokamai važiuos priemiesčio ir miesto reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais. ...
-
Kaip įrengti renovuojamo daugiabučio vėdinamą fasadą
Modernizuodami daugiabučius namus ne tik padidiname jų energinį efektyvumą, taip sumažindami išlaidas šildymui, bet ir kuriame sąlygas sveikesnei, patogesnei gyvenamajai aplinkai, bei pageriname estetinę pastato išvaizdą. Jau ne pa...
-
G. Landsbergis: Vakarai galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto saugumą
NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
Siūlomos elektromobilių plėtrai palankios įstatymo pataisos1
Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis registravo įstatymų pakeitimų projektus, kuriais siekiama paskatinti elektros įkrovimo stotelių plėtrą Lietuvoje bei nuo kelių naudotojo mokesčio atleisti komercinius, krovininius elektromobilius. ...
-
Elektros rinkos barometras: per savaitę elektra Lietuvoje brango 56 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo aukštyn – elektra brango 56 proc., iki 189,35 Eur/MWh. Analogiškas kainos augimas fiksuotas ir Latvijoje, o Estijoje kaina kilo kiek mažiau, 50 proc., iki 181,06 Eur/MWh. ...
-
Užimtumo tarnyba: įstatymo pataisos padės mažinti ilgalaikį nedarbą3
Pandemijos laikotarpiu išaugęs, tačiau jau dvylika mėnesių nuosekliai mažėjantis ilgalaikių bedarbių skaičius šalyje turėtų dar labiau susitraukti šiais metais. Daryti tokias prielaidas specialistams leidžia praėjusią savait...
-
R. Kuodis apie ekonominius sunkumus: reiktų formuoti lūkesčius, kad ateityje bus dar blogiau
Valstybė neturėtų ateities sąskaita švelninti dabar kilusių ekonominių sunkumų, o patys gyventojai turėtų nusiteikti, kad jų gerovė ilgai augo, tad teks išgyventi ir blogesnius laikus, sako ekonomistas Raimondas Kuodis. Jo teigimu, pro...
-
Vyriausybė: nuo birželio didinamos įvairios šalpos išmokos2
Siekiant amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Vyriausybė pirmadienį patvirtino naujus socialinės paramos išmokų dydžius. Jie didinami nuo birželio. ...
-
Ekonomikos ir inovacijų ministerija ieško penkių naujų komercijos atašė
Plėsdama Lietuvos ekonominio atstovavimo tinklą pasaulyje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė konkursus Lietuvos Respublikos komercijos atašė pareigoms Lenkijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, JAV ir Vokietijoje užimti. ...
-
Lietuvos pramonė šiemet augo 23 proc., balandį smuko 7 proc.1
Visos pramonės produkcijos vertė šių metų sausio–balandžio mėnesiais siekė 12,4 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiku, padidėjo 22,7 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...