- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbo imigrantų srautai šalyje kasmet vis didesni – per metus jų skaičius išaugo 23,3 tūkst. Lietuvos darbo rinkoje – iš 132 pasaulio šalių atvykę 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečiai.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiemet mažiausiai augo atvykusių rusų skaičius – tik 26 asmenys pradėjo dirbti Lietuvoje. Nedaug pasikeitė ir dirbančių ukrainiečių skaičius – ūgtelėjo 1,7 tūkst. O štai baltarusių darbo rinkoje didėjo dešimtadaliu – 4,3 tūkst.
Visgi permainos labiausiai atsispindi atvykusių iš Azijos ir Afrikos piliečių statistikoje. Net pustrečio karto padidėjo šalyje dirbančių Indijos piliečių – per metus jų atvyko 2,5 tūkst.
Uzbekų skaičius išaugo beveik dvigubai – rinka pasipildė 3,4 tūkst. naujų darbuotojų, tadžikų ir azerbaidžaniečių – pusantro karto ir didėjo atitinkamai – 1,9 tūkst. ir 1,5 tūkst.
Pirmą kartą į gausiausiai dirbančių piliečių iš trečiųjų šalių TOP20 pateko Zimbabvės ir Bangladešo piliečiai. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje dirba daugiau nei 200 Zimbabvės piliečių, o prieš metus jų skaičius nesiekė nė dešimties, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.
Iš Afrikos atvykusių skaičius dabar siekia 1,4 tūkst. – jie turi 40 šio žemyno šalių pilietybes. Afrikiečių per metus padaugėjo 600 – pernai jų dirbo 800. Gausiausiai darbo rinkoje atvykėlių iš Nigerijos – šiemet 330, pernai – 266.
Daugiausia dirbančiųjų iš Afrikos – Vilniuje ir Kaune.
Taip pat Zimbabvės (216), Kamerūno (179), Egipto (175), Maroko (134), Ganos (95), Alžyro (39), Kenijos (35), Tuniso (28), Eritrėjos (21), Pietų Afrikos (20).
Daugiausia jų dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (52 proc.), aukštos kvalifikacijos – 29 proc., nekvalifikuotus – 19 proc. Daugiausia dirbančiųjų iš Afrikos – Vilniuje ir Kaune.
Afrikiečiai daugiausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (224), ryšių su klientais centro informavimo tarnautojais( 86), greitojo maisto ruošimo darbuotojais (24), finansų analitikais (20), organizavimo ir metodų analitikais (19), techniniais pardavimo atstovais (11), virtuvės darbininkais (11), logistikos specialistais-vadybininkais (11).
Liepos 1 d. pusė Lietuvoje įdarbintų trečiųjų šalių piliečių (74,1 tūkst.) dirbo transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Statybos sektoriuje – apie šeštadalis (24 tūkst.), apdirbamosios gamybos – dešimtadalis (14,5 tūkst.). Informacijos ir ryšių sektoriuje įdarbinta 5,9 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 5,4 tūkst.
Visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių bei transportą ir saugojimą, daugiausiai darbo rinkoje – ukrainiečių. Informacijos ir ryšių bei transporto sektoriuose daugiausiai – baltarusių. ITR sektoriuje baltarusiai sudaro 63,9 proc. čia dirbančių ne ES piliečių, transporto – 47,2 proc.
Daugiausiai trečiųjų šalių piliečių šalyje dirba vidutinės kvalifikacijos darbus (117,3 tūkst. arba 84,8 proc.), iš jų daugiausiai įdarbinta vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, surinkėjais (77 tūkst.).
Aukštos kvalifikacijos dirbančiųjų dalis nesiekia dešimtadalio (13,1 tūkst.) pagal darbo sutartis dirbančių trečiųjų šalių piliečių. Iš jų – 2 tūkst. užima vadovaujančias pareigas, 9,5 tūkst. dirba specialistais, 1,6 tūkst. – technikais ir jaunesniaisiais specialistais. Nekvalifikuotą darbą dirba 7,9 tūkst. kitataučių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: praėjusią savaitę vietos elektrinės užtikrino 64 proc. elektros suvartojimo
Praėjusią savaitę saulės jėgainės ir toliau užtikrino didelę dalį vietos gamybos, o elektros kainą mažėjo 1 proc. ...
-
Pramoninkai ir Konkurencijos taryba neigiamai vertina Pieno įstatymo projekto idėją
Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) įspėja, kad Seimo Ekonomikos komiteto parengtame Pieno įstatymo projekte numatytos priemonės gali pažeisti Konkurencijos įstatymą, Konstituciją bei Europos Sąjungos (ES) laisvosios prekybos principus. Apie tai,...
-
Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė dėl MMA didinimo: bus atlyginimai vokeliuose
Trišalei Tarybai nepavykus susitarti dėl kitų metų minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad verslui sutikus ją kelti 10 proc. darbo u...
-
KAM už daugiau nei 5 mln. eurų perka automobilių kariuomenei ir institucijoms1
Krašto apsaugos ministerija (KAM) už daugiau nei 5 mln. eurų pirks automobilių, pirmadienį pranešė ministerija. ...
-
E. Šiškauskienė: „Michelin“ žvaigždutes gavusių restoranų apyvarta pakilo net 50 proc.
„Michelin“ žvaigždutes gavusių ar į bendrovės gidą įtrauktų restoranų apyvarta jau išaugo iki 50 proc., teigia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Anot jos, tokie res...
-
Siekis apie įdarbintus vadovus „Sodrai“ pranešti per valandą kelia ginčų1
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas įpareigoti įmones apie įdarbintus vadovus „Sodrą“ informuoti likus ne mažiau kaip valandai iki jų darbo pradžios netenkina profsąjungų, bet džiugina darbdavius. ...
-
Įspėja: neaiškios kilmės augintinis ateityje gali pridaryti problemų5
Jau daugiau nei mėnesį draudžiama įsigyti ir atsivežti augintinius iš Rusijos ar Baltarusijos. Žmonės su gyvūnais iš trečiųjų šalių pasienyje apgręžiami. Anot kinologų, tai būtina, nes dalis tokių gyvūnų – neskiepy...
-
Žiniasklaida: magistralės atnaujinimas tarp Riešės ir Molėtų gali kainuoti 170 mln. eurų
Magistralinio kelio Vilnius–Utena atkarpos tarp Riešės ir Molėtų rekonstrukcijos kaina gali siekti daugiau nei 170 mln. eurų. ...
-
Seimas linkęs įpareigoti transporto sektorių mažinti naftos degalų vartojimą6
Siekdamas pažaboti benzino, dyzelino, suskystintų naftos dujų vartojimo augimą, Seimas ketina nustatyti šių degalų mažinimo tikslus – nuo kitų metų ketinama apriboti šio kuro pylimą į kelių transporto priemones, ypač į vie­...
-
Švenčia pergalę: namus nuo „Rail Baltica“ vėžių išgelbėjo patys gyventojai22
Panevėžio rajono gyventojai kol kas atsargiai, bet švenčia pergalę. Jiems pavyko išsikovoti, kad tiesiant geležinkelio vėžę „Rail Baltica“ nebūtų paaukoti jų namai. ...