Uždaryti pasienio punktai griūties nesukeltų

Tik perveža

P. Drižas pabrėžia, kad didžioji dalis verslų, kurie vis dar gabena prekes per Baltarusijos pasienį, yra iš kitų ES šalių, o ne Lietuvos.

„Supraskime, kad prekės, vežamos į Rusiją, Baltarusiją ar tranzitu į Vidurio Aziją, kitur, dažnai yra nelietuviškos, o ES įmonių, kurios vis dar vykdo prekybą su tomis šalimis. Mes esame tie, kurie suteikia paslaugą. Tai nereiškia, kad Lietuvos verslai vykdo prekybą“, – aiškino P. Drižas.

„Lietuvos verslui poveikis bus minimalus“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto TTLA generalinis sekretorius paminėjo, kad net jeigu problemą kelia kitų Europos šalių verslas, sunku atsakyti, ar uždaryti punktus yra tinkamas sprendimas.

„Jeigu NSK turi kažkokių duomenų, jie pagal tai priima sprendimus. Mums tie duomenys neprieinami. Lietuvos vežėjų ten yra mažai, bet jeigu problema yra kitų Europos šalių vežėjai, gal reikia kažką daryti. Tačiau ar tai yra tinkama priemonė, sunku atsakyti“, – aiškino jis.

P. Drižas taip pat paminėjo, kad Lietuvos verslas, vykdantis prekybą su Vidurio Azija, šiuo metu tai daro per vidurinį koridorių – juo gabenant prekes, Rusija ir Baltarusija aplenkiamos. Tačiau šis maršrutas yra ilgesnis ir sudėtingesnis.

Esame pasiruošę konstruktyviai dirbti su Vyriausybe, bet matome, kad dažniausiai tariamasi rinkimų metais, paskui būna pauzė.

Kliūtis – pasenusi technika

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas pabrėžė, kad dėl tokio sprendimo nukentėtų lietuviškos pervežimo įmonės, kurios tiesiog negali perkelti veiklos į ES. Anot jo, daugelis bendrovių, gabenančių prekes tranzitu per Baltarusiją, tokią veiklą tęs ir toliau, bet bus priverstos mažinti reisų skaičių ir ilgiau laukti pasienyje

„Transportas uždirba, kai sukasi ratai. Kai stovima eilėse, prailgsta krovinių pervežimas, jis mažiau duoda naudos įmonėms, jos mažiau sumoka valstybei. Tų žmonių, kurie 2014 m. pasiliko Rytų rinkoje, technika yra prastesnė ir jiems perkelti savo verslą į ES yra nebeįmanoma, kadangi automobiliai neatitinka taršumo reikalavimų ir jie per kelių mokesčius sumokėtų daugiau, negu uždirbtų“, – aiškino Z. Buivydas.

„Suprantu, kad, pasakius, jog bus neigiamų padarinių, labai lengva kelti klausimą, koks mūsų patriotizmas. Suprantu, kad yra politiniai poreikiai, bet reikia prisiminti, kad ne visi verslo susitarimai nutraukti“, – pridūrė jis.

Padėti atsinaujinti

Z. Buivydas pabrėžė, kad Šumsko ir Tverečiaus pasienio postai per parą praleidžia apie 7,5 tūkst. transporto priemonių per mėnesį ir apie 250 – per parą.

„Linavos“ generalinis sekretorius teigė, kad prieš priimdama tokius sprendimus Vyriausybė ir kitos institucijos galėtų apgalvoti ir priemones, kurios padėtų per Baltarusiją prekes vis dar vežančioms įmonėms atsinaujinti. Jis paminėjo, kad, sprendžiant dėl dar dviejų punktų uždarymo, su vežėjais nebuvo tariamasi.

„Bent jau mūsų nelabai kas atsiklausė dėl tokių sprendimų. Nors, žinoma, suprantame geopolitinius lūžius. [...] Esame pasiruošę konstruktyviai dirbti su Vyriausybe, bet matome, kad dažniausiai tariamasi rinkimų metais, paskui būna pauzė“, – pridūrė jis.