Ukrainiečiai darbo rinkoje: darbuotojų trūkumo problemos neišspręs?

Lietuvoje palengvintomis sąlygomis jau įdarbinus apie 1,7 tūkst. nuo karo gimtinėje pabėgusių ukrainiečių, svarstoma, kiek naujai įdarbinti asmenys padės spręsti Lietuvoje opią darbuotojų trūkumo problemą.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva mano, kad sprendimas panaikinti sudėtingus užsieniečių įdarbinimo procesus ukrainiečiams yra efektyvus, o naująja patirtimi reikėtų pasinaudoti lengvinant įdarbinimo procedūras ir kitų trečiųjų šalių piliečiams.

Savo ruožtu Seimo narys Mindaugas Lingė pažymi, kad karo Ukrainoje pabėgėliai savo gyvenimo su Lietuva nesieja, tad ilgalaikių sprendimų teks ieškoti patiems.

Kitas parlamentaras, Seimo Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti iniciatorius Justas Džiugelis laikosi pozicijos, kad karo pabėgėlių įnašą vertinti dar anksti.

LLRI prezidentė: dirbantys ukrainiečiai tikrai padeda

E. Leontjevos teigimu, sparčiai įdarbinami ukrainiečiai prisideda prie to, kad padėtis Lietuvos darbo rinkoje taisytųsi. Ekspertės teigimu, be šiuo metu 7 tūkst. Užimtumo tarnyboje (UŽT) Ukrainos piliečiams jau registruotų, jiems siūlomų darboviečių gali būti ir daugiau.

„Tikrai padeda. (...) Dabar yra, po visų įsidarbinusių, dar 7 tūkst. laisvų darbo vietų, paruoštų ukrainiečiams. Bet žinome, kad tikrai ne visi registruoja tas darbo vietas oficialiai – darbuotojų ir darbdavių tarpusavio paieškos vyksta ir tiesiogiai. Galbūt UŽT registruojamos žemiausios kvalifikacijos darbo vietos“, – Eltai teigė E. Leontjeva.

Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad iš karo niokojamos šalies neatvyksta vyrai, reikalingi, pavyzdžiui, dirbti statybose ar sunkius darbus gamyboje. Dėl to esą trūkstamus darbuotojus vis tiek reikėtų atsivežti iš kitų šalių, kol darbo jėgos stingančių įmonių gaminama produkcija dar yra paklausi.

Įdarbinusios daugiau užsieniečių, šios galėtų greičiau patenkinti tokios produkcijos poreikį rinkoje, svarsto LLRI vadovė.

„Kol įmonės dar turi tos paklausos, yra nusikaltimas neleisti joms dirbti visu pajėgumu. Nes niekas nežino, ar ta paklausa, reikalingos žaliavos bus po mėnesio“, – sakė LLRI vadovė.

„Tikrai reikia suteikti visas galimybes, kad norintys dirbti galėtų įvažiuoti ir kurti bendrąjį vidaus produktą“, – pridūrė ji.

M. Lingė: ilgalaikių problemų įdarbinę ukrainiečius nesprendžiame – jie čia laikinai

Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys M. Lingė, esantis ir darbo rinkos problemoms spręsti suburtoje parlamentarų darbo grupėje, sutiko, kad įsidarbinę Ukrainos pabėgėliai padeda Lietuvai kovojant su dar iki  invazijos garsiai darbdavių linksniuota didelio darbo jėgos trūkumo problema.

Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad beveik visi darbingo amžiaus atvykėliai yra moterys, o nemažai Lietuvoje dirbusių ukrainiečių vyrų, grįžę namo gina tėvynę nuo agresoriaus. Nors jiems darbo vietos saugomos, kol jų nėra, nėra ir kam tas atsilaisvinusias vietas užimti, svarsto M. Lingė.

„Yra dalis ukrainiečių, kurie Lietuvoje dirbo iki karo. Ta dalis (paprastai – vyrai) grįžta namo ir kovoja už savo tėvynės laisvę. Jie palieka darbo vietas ir tose vietose kaip ir yra trūkumas. Yra priimami sprendimai tas darbo vietas laikyti, laukti grįžtančių darbuotojų. Tad viena vertus kaip ir atsiveria darbo rinkos tam tikra dabartinė problema“, – Eltai sakė M. Lingė.

Nors situacija darbo rinkoje, įdarbinant vis daugiau karo pabėgėlių, tikriausiai ir pasitaisys, politikas pabrėžia to laikinumą. Jis abejojo, kad atvykusieji planuoja ilgalaikį gyvenimą Lietuvoje.

„Šitoje vietoje suprantame, kad kalbame apie laikinumą. Labai maža tikimybė, kad tie žmonės sietų savo ateitį su Lietuva, jie laukia ir nori grįžti savo namus, ten kurti savo ir toliau gyventi. Šiandien negalime pasakyti, kada tai įvyks“, – kalbėjo M. Lingė dar pabrėžęs, jog pabėgėliai daugiausia dirba žemos kvalifikacijos darbus.

Ilgalaikių mūsų problemų šita situacija tikrai neišspręs, turėsime patys spręsti.

„Ilgalaikių mūsų problemų šita situacija tikrai neišspręs, turėsime patys spręsti. Tam yra pasiūlyti kiti sprendimai – labiau orientuotis į aukštą pridėtinę vertę teikiančių žmonių ar darbo jėgos pritraukimą“, – teigė parlamentaras.

Jo teigimu, karo sukeltos pabėgėlių situacijos nereikėtų traktuoti kaip galimybės spręsti vidines šalies problemas. „Pirmiausia žiūrime padėti tiems atvykstantiems žmonėms, kad jiems čia būtų lengviau gyventi, kad jie turėtų ir pajamas, ir pragyvenimo šaltinį, savarankiškesnį, ne vien minimalias socialines išmokas.“

Seimo Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti pirmininkas J. Džiugelis vertinti galimo įdarbintų ukrainiečių indėlio į Lietuvos darbo rinką dar nedrįso. Parlamentaras siūlo stebėti pokyčių dinamiką.

„Manytina, kad bus profesijų persiskirstymas, nes dalis vyrų, kurie dirbo statybose ir pan. sektoriuose, jų netenkame. Bet atvyksta didelė dalis moterų, kurios dirba kituose sektoriuose. Šiandien šiek tiek anksti spėti, kaip bus“, – Eltai sakė J. Džiugelis.

„Paprašėme UŽT ir Migracijos departamentą teikti mums kassavaitines ataskaitas, kad galėtume reaguoti į procesus“, – tikino jis.

Įdarbinant galėtų pakakti darbdavio kvietimo

Paklausta, ar greitai bei efektyviai pakoreguotos migracijos ir įdarbinimo procedūros nuo karo bėgantiems Ukrainos piliečiams galėtų būti pagrindas panašiai keisti įdarbinimo procedūras ir kitiems iš trečiųjų šalių įvežamiems darbuotojams, E. Leontjeva patikino matanti aiškių galimybių pasinaudoti naująja patirtimi.

Ekspertė svarstė įdarbinant kitų valstybių piliečius palikti tik reikalavimą pateikti darbdavio kvietimą. E. Leontjevos nuomone, jo pakanka, kad valstybė neįsileistų „bet ko“. Be to, toks dokumentas įrodo ir tai, ar kviečiamojo kvalifikacijos specialistų Lietuvoje trūksta, kadangi, E. Leontjevos įsitikinimu, jei darbdavys kviečiasi, tos profesijos darbuotojų poreikis yra.

„Darbdavio kvietimas žmogui ir galėtų būti ta pagrindinė teisinė forma, kur suteikiamos garantijos tiek žmogui, tiek prieš valstybę prisiimami įsipareigojimai, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Tuomet iš valstybės institucijų pusės būtų atsisakoma patirties tikrinimo, darbo rinkos testų, diplomų tikrinimo“, – aiškino E. Leontjeva.

„Pagaliau, jei žmogus ir neatitinka reikalavimų, darbdavys tuo įsitikins tik realiai darbuotojui pradėjus dirbti. O dabar sukuriame tokias procedūras, kai lyg ir darbdavys ilgai laukia, pasikliauja valstybės tarnybų dalyvavimu, o galiausiai paaiškėja, kad žmogus netinkamas tam tikram darbui, ir tai sužinoma tik kai jis jau atvyksta“, – toliau argumentavo LLRI vadovė.

M. Lingė nebuvo linkęs sutikti, jog panašiai įdarbinimo procedūros turėtų būti atlaisvintos ir kitų trečiųjų šalių piliečiams. Jo nuomone, UŽT užsieniečių kvalifikaciją patikrina ir kitas procedūras atlieka pakankamai greitai.

„Ji šiuo metu pakankamai tokia, kuri laike nėra ištęsta“, – mano M. Lingė.

Pasak J. Džiugelio, migracijos ir įdarbinimo procedūros visų pirma turėtų būti lengvinamos aukštos kvalifikacijos profesijas turintiems trečiųjų šalių piliečiams.

„Palaikyčiau palengvinimus pirmiausia aukštą pridėtinę vertę kuriantiems žmonėms ir labai svarbu pasižiūrėti, kokių profesijų darbuotojų trūksta. Galbūt ten būtų galima palengvinti tam tikrus procesus“, – tikino jis.

Atsakingų ministerijų konkrečių projektų kaip tą padaryti J. Džiugelis savo vadovaujamoje darbo grupėje tikisi sulaukti balandžio 11 dieną.

Pagal dabar galiojančią tvarką, radus darbuotoją iš trečiosios šalies darbdavys turi UŽT pateikti informaciją apie užsieniečio patirtį ir kvalifikaciją, surinkti tai įrodančius dokumentus. UŽT prašymą leidimui dirbti gauti turi išnagrinėti per 7 dienas, tačiau dėl įvairių priežasčių, terminas gali būti pratęsiamas tikslinant ir tikrinant dokumentus.

Jei užsieniečio profesija yra trūkstamų profesijų sąraše, užsienietis yra atleidžiamas nuo prievolės gauti leidimą dirbti, tačiau bus tikrinamas kvalifikacijos atitikimas, net jei ir siūlomas darbas yra nekvalifikuotas.

Dar ilgesnį laiką trunka migracijos procedūros – nuo prašymo migracijos tarnyboms pateikimo iki vizos arba leidimo laikinai gyventi išdavimo. LLRI skaičiavimais, radus darbuotoją, realiai dirbti jis pradėtų po 2–5 mėnesių.

Savo ruožtu ukrainiečiams, besinaudojantiems beviziu režimu, turintiems galiojančią Šengeno ar nacionalinę vizą, taip pat vizą, išduotą dėl humanitarinių priežasčių, gali dirbti nepaisant šių procedūrų. Tokios pat galimybės suteikiamos gavusiems laikiną leidimą gyventi Lietuvoje darbo pagrindu Ukrainos piliečiams.

Praeitą savaitę Seimas jau priėmė svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyvą skirti vienkartines atvykimo išmokas aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio ir pritraukimo išmokas įmonėms, kurios tokius darbuotojus įdarbina. Ją supaprastinta tvarka gautų ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai.

Migracijos departamento duomenimis, nuo Rusijos pradėto puolimo vasario 24 d. į Lietuva jau atvyko virš 37 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos – beveik 16 tūkst. vaikų ir apie 21 tūkst. suaugusiųjų. 99 proc. jų – Ukrainos piliečiai.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra trečiadienį pranešė, kad šalies sienas bėgdami kirto jau 4 mln. ukrainiečių, 2,3 mln. jų pasitraukė į vakarus, į Lenkiją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių