- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karantinas toliau augina laiką prie TV ekranų, rodo „Kantar“ TV tyrimo duomenys. Ši tendencija, fiksuota per pirmąjį laikotarpį gyventojus raginant likti namuose, pasikartojo ir per antrąjį karantino etapą. Tyrimo duomenimis, piką laikas prie TV buvo pasiekęs gruodžio mėnesį ir priartėjo prie 5 val. per parą. Nors tarptautiniai prekės ženklai pernai reklamos apsukas mažino, didžiausi vietiniai reklamdaviai – jas didino.
Pavasario karantino piko metu (balandį) Lietuvos gyventojų laikas prie TV ekranų siekė 4 val. 30 min., t.y. valanda daugiau nei 2019 m. balandį. O prieš mėnesį, gruodį, fiksuotas naujas rekordas prie TV – 4 val. 40 min., per pusvalandį daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus (2019 m.).
„Kuo daugiau netikrumo ir kuo dinamiškesnė situacija, tuo didesnis tampa ir medijų poreikis. Natūralu, kad pandemijos metu jis augo ir TV rinkoje. Užsidarymas namuose, mažesnė kitų pramogų konkurencija taip pat suteikė geras sąlygas šiam šuoliui. Iš „Kantar“ grupės duomenų matome, kad vėlyvosiomis pandemijos fazėmis TV žiūrimumas gali ūgtelti net per 60 proc. Lietuvoje kol kas didžiausias augimas fiksuotas pernai balandį – daugiau nei 30 proc., arba valanda daugiau nei 2019 m. balandį“, – sakė „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.
Kuo daugiau netikrumo ir kuo dinamiškesnė situacija, tuo didesnis tampa ir medijų poreikis.
Daugiau nei pusę darbo dienos – prie TV ekranų
Pasak jos, per metus laikas prie TV ekranų dar pailgėjo daugiau kaip ketvirčiu valandos. Tai yra pandeminių metų vidurkis nuo 2019 m. skiriasi 17 min. Akivaizdu, kad karantinas smarkiai veikia laiką prie TV ekranų.
„Nors per antrąjį karantino etapą augimas jau nebuvo toks didelis kaip pavasarį, tačiau bendras laikas prie TV gruodžio mėnesį įspūdingas – vidutiniškai Lietuvos gyventojas tam skyrė 280 min. per dieną. Nors epidemija kai kuriuos verslus privertė susiveržti diržus, dalis TV laidų bei reklamų atšaukiamos ar atidedamos, žiūrovas dabar itin imlus geram turiniui. Be to, karantinas sustiprino TV kaip socialinį ugniakurą, tai yra vis dažniau jis žiūrimas draugijoje. Rinkodaros profesionalams svarbu susiplanuoti, kaip išnaudoti šią tendenciją, kad ir kaip magėtų krizę tiesiog tykiai pralaukti“, – sakė L. Petraitienė.
Dėl žiūrovų dėmesio kovojo ir reklamdaviai
Kol kas panašu, kad šalies reklamdaviai išnaudoja šį augantį laiką prie ekranų, skirtingai nei tarptautiniai. 2020 m. „Kantar“ reklamos stebėsenos duomenimis, buvo transliuota 8,5 proc. daugiau reklamos sekundžių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
„Nepaisant to, kad dalis didžiųjų tarptautinių reklamdavių, tokių kaip „Procter & Gamble“, „Ferrero“, „Berlin-Chemie“, „Unilever“, „Coca-cola“, „Colgate-Palmolive“ ir kiti pernai mažino reklamos apimtis televizijoje nuo 10 iki 30 proc., Lietuvos reklamdaviai pandemijos paveiktai reklamos rinkai skyrė pastebimai daugiau reklamos“, – sakė „Kantar“ reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.
Pasak jos, pernai didieji Lietuvos reklamdaviai iš prekybos tinklų, telekomunikacijos, vaistinių, e. prekybos ir kitų kategorijų reklamos sekundžių apimtis didino apie 18 proc.
„Iš savo grupės duomenų matome, kad stiprūs prekės ženklai po krizių atsigauna iki 9 kartų sparčiau, tad visai tikėtina, kad ženklai, kurie liko vartotojų regėjimo lauke su aktualiomis reklamos žinutėmis net ir sunkmečiu, šiam praėjus pirmieji pajus atsigavimo ženklus“, – sakė G. Juronienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai mažinant iškastinio kuro naudojimą, LEA pristatys numatomus pokyčius elektros rinkoje
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) penktadienį pristatys prognozes, kaip atsisakant iškastinio kuro iki 2030 metų turėtų keistis energijos išteklių kainos rinkoje. Šie duomenys, LEA teigimu, bus įtraukti į naująją Nacionalinę e...
-
Lietuva ir Kazachstanas pasirašys memorandumą dėl transporto koridoriaus
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Kazachstano transporto ministras Maratas Karabajevas penktadienį pasirašys memorandumą dėl tarptautinio transporto koridoriaus tarp Europos ir Vidurinės Azijos plėtros. ...
-
Prakalbo apie pensijų kaupimą: pasitraukimas iš antrosios pakopos – tik kritiniais atvejais14
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacij...
-
Ministerija: kelių fondo steigimui trūksta sprendimo dėl 300 mln. eurų įstatinio kapitalo2
Susisiekimo ministerijos vadovai sako, kad jau parengti šalies automobilių kelių finansavimui skirto fondo steigimo dokumentai, tačiau vis dar įstrigęs 300 mln. eurų jo įstatinio kapitalo suformavimas. ...
-
Lietuvos tinklo modeliavimo studija: 2030-aisiais Lietuva eksportuos elektrą3
2030 metais Lietuva galės pati pasigaminti ir eksportuoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) kartu su JAV Nacionaline atsinaujinančių išteklių laboratorija (NREL) atlikta tarp...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...
-
Seimo opozicija siūlo bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui1
Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo neribotam laikui pratęsti antrus metus galiojantį laikinąjį bankų solidarumo įnašą. ...
-
Vartotojų grupės apkaltino „Temu“ manipuliuojant pirkėjais internete1
Europos vartotojų grupės ketvirtadienį apkaltino Kinijos prekybos platformą „Temu“ naudojantis „manipuliacija pagrįstais metodais“, siekiant priversti vartotojus išleisti daugiau pinigų, taip pat kitokiais būdais pažeidin...
-
Seimas įtvirtino valstybės ir vietos gynybos pramonės bendradarbiavimą1
Seimas ketvirtadienį priėmė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisas, kuriomis į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus nuo liepos bus įtraukiamos Lietuvos įmonės, o tokiems sandoriams nereikės skelbti viešųjų pirkimų. ...
-
LEA: šalyje ir toliau pingant degalams, kainos išlieka mažesnės nei Lenkijoje
Pastarąją savaitę benzinui Lietuvoje atpigus 1 proc., o dyzelinui – 1,6 procento, degalai Lietuvoje išlieka pigesni nei Lenkijoje. Pasak Lietuvos energetikos agentūros, tai jau trečia savaitė iš eilės, kai vidutinės degalų kainos &...