- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacijų miške ir nesutaria, dėl kokių priežasčių žmonėms turi būti leista nutraukti pensijų kaupimą. Situaciją aiškinosi LNK žurnalistai.
Dirbančių jaunų žmonių ateitį temdo pensija. Tenka rinktis, ar kaupti ir kurioje pakopoje. Pernai antroje pakopoje pensiją kaupti pradėjo 68 tūkst. žmonių, o šiek tiek daugiau nei pusė jų persigalvojo ir dirbti pradėjo ne pensijai, o kitoms investicijoms.
Tik sulaukęs senatvės žmogus galės pasidžiaugti antrojoje pakopoje sukauptais pinigais. Iki tol jie nepajudinami. Tačiau Konstitucinis Teismas (KT) šiais metais nusprendė, kad šią tvarką reikia keisti. „Teismas konstatavo, kad turi būti sudaryta galimybė nutraukti pensijų kaupimą“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Ligita Girskienė. Jos pateiktos pataisos numato, kad nuo kitų metų žmonėms bet kuriuo metu būtų leista atsisakyti dalyvauti antrosios pakopos pensijų fonduose ir atgauti sumokėtas įmokas. Tačiau Vyriausybės pritarimo politikės siūlymas nesulaukė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Teikiame alternatyvų projektą. Po ilgų diskusijų ir su socialiniais partneriais, ir po KT išaiškinimo – kas yra labai svarbu, – kuris nurodė, kad turi būti tam tikros išvardytos priežastys, dėl kurių kaupimas būtų arba itin apsunkintas, arba nebeįmanomas“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo leisti gyventojams atsisakyti antrosios pakopos tik kritiniais atvejais. „Arba kritinė liga, arba sunki negalia, arba dar kelios aplinkybės, kurios būtų išvardytos, tokios kaip būsto sugadinimas negrįžtamai dėl tam tikros stichinės nelaimės ar gaisro“, – vardijo M. Navickienė.
Imta svarstyti, galbūt net ir prireikus odontologo pagalbos, kai išlaidos nusimato nemenkos, būtų galima imti antrosios pakopos pinigus. Tačiau Lietuvos banko (LB) Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas patikino: „Mes tokiems siūlymams nepritarsime, manome, kad pasitraukimas iš antrosios pakopos turėtų būti tik kritiniais atvejais.“
Pirminiame projekto variante liko įrašas, kad pensijos nebekaupti žmonės galėtų ir dėl kitų asmeninių priežasčių. Jei bus palikta vietos interpretacijoms, Pensijų fondo asociacija prognozuoja chaosą. „Gali atsirasti subjektyvių nuomonių, manipuliavimo, įtakos darymo, kuri institucija turi nuspręsti, kaip turi būti nuspręsta, tas atvejis yra sunkus ar ne“, – teigė LIPFS valdybos narė Loreta Načajienė.
Be to, su pokyčiais asociacija mato ir augsiančias išlaidas „ne tik pensijų kaupimo bendrovėms, bet ir LB, „Sodrai“, kitoms institucijoms, teismas, o svarbiausia, bus neaišku žmogui“, – sakė L. Načajienė.
Seimo opozicija SADM pasiūlymui kritiška. „Aš nemanau, kad valstybė turi kištis į tvarką, kaip žmonės naudoja savo sukauptus pinigus. Tai yra žmonių turtas ir valstybė neturi nurodinėti, kur, kam jį naudoti“, – įsitikinusi L. Girskienė.
O bankininkai tikina, kad leisdami sukauptus pinigus dar nesulaukę pensijos, žmonės rizikuoja savo ateitimi. „Žmonės linkę gyventi šia diena, tai visiškai normalu, žmogiška. Todėl valstybės įsteigė tokias sistemas, kaip antroji pakopa, kad žmonės galėtų ir turėtų dalyvauti antrojoje pakopoje ir taip sukaupti bent jau dalį pinigų“, – aiškino V. Cibas.
Projektas dėl antrosios pakopos pensijos kaupimo atsisakymo ir sukauptų pinigų išėmimo Vyriausybėje turėtų atsidurti iki birželio pabaigos. Galutinius sprendimus politikai žada dar šioje kadencijoje. LB duomenimis, mūsų šalyje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...