Ievos šeima dabartinį būstą įsigijo prieš septynerius metus. Tam paėmė paskolą iš banko.
„Kaip Klaipėdoje – normali, kaip Vilniui, sakyčiau, maža“, – pasakojo klaipėdietė Ieva Jašinskienė.
Kadangi palūkanų nefiksavo, mėnesinės įmokos – lyg karuselė. Tai padidėja, tai sumažėja. Moteris su kartėliu prisimena jau turėtą patirtį.
„Nuo pirminės paskolos sumos tikrai labai ženkliai jaučiasi. Yra buvę, kad pakilo ir daugiau nei 200 eurų. Būdavo ir 150 eurų, paskui nukrenta“, – kalbėjo I. Jašinskienė.
Ji neįsivaizduoja, kaip verčiasi tie, kurie paskolas ėmė prieš kelerius metus.
„Jeigu paskola viršija 100 tūkstančių, 150 tūkstančių ar 200 tūkstančių eurų, tai ten išvis turėtų labai jaustis. O žmonės dar turi automobilių lizingus ir kitų įsipareigojimų“, – sakė I. Jašinskienė.
Turintiems paskolas – nemalonios žinios ir dabar. Po trejų metų pertraukos Europos centrinis bankas vėl kilstelėjo palūkanų normas.
„Karas Artimuosiuose Rytuose sukelia infliacinį spaudimą, o sprendimas didinti palūkanų normas yra pagrįstas įvairiais scenarijais, kuriuose numatoma, kaip šis sukrėtimas gali vystytis ir paveikti euro zonos vidutinės trukmės perspektyvas“, – aiškino Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde.
Prieš kelerius metus jos buvo didinamos itin agresyviai.
„Kovido metu jie buvo kaltinami, kad per lėtai reagavo į infliacijos šuolį“, – teigė banko „Citadele“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tąkart per metus Europos centrinis bankas palūkanas kėlė net dešimt kartų iš eilės.
„Nemanau, kad bus taip, kaip tada. Aišku, jie reaguoja į kainų kilimą. Tai visiškai natūrali centrinio banko politika“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Šį kartą visos trys palūkanų normos padidintos 25 baziniais punktais.
„Pas mus vidutinė paskola yra 144 tūkstančiai eurų. Jeigu darome prielaidą, kad tokia paskola išduodama 25 metams, kas yra standartas mūsų rinkoje, vienas 25 bazinių punktų padidinimas mėnesinę įmoką padidintų maždaug 20 eurų“, – aiškino A. Izgorodinas.
Jeigu karas Irane nesibaigs, beveik neabejojama, kad rudenį gali laukti dar vienas toks didinimas.
„Prasidėjus karui, tarpbankinė palūkanų norma gana jautriai ir greitai įskaičiavo galimą palūkanų normų didinimą. Matome ir „Euribor“ pokyčius“, – teigė „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Taigi iš viso paskolos šiemet pabrangtų maždaug 40 eurų.
„Kai kuriems žmonėms paskolos jau pabrango dar prieš ECB padidinant palūkanų normas“, – sakė A. Izgorodinas.
Būsto pardavimai laikinai gali sulėtėti, tačiau didesnės palūkanos būsto kainų nesumažins. Anot ekonomisto A. Izgorodino, nekilnojamasis turtas pigtų tik kraštutiniu atveju.
„Turi ateiti rimta krizė, ekonomika turi susitraukti bent 5–6 procentais“, – teigė A. Izgorodinas.
Palūkanų normos greičiausiai buvo padidintos ir prevenciškai – kad nebūtų piktnaudžiaujama situacija.
„Kartais kainos kyla prisidengiant karu Irane, nors iš tikrųjų tas karas toms kainoms visiškai neturėjo įtakos“, – aiškino A. Izgorodinas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Turbūt objektyviausiai tai, kas vyksta Hormūzo sąsiauryje, galima vertinti stebint naftos kainas. Šįryt jos buvo mažesnės nei pastaraisiais mėnesiais, todėl tikėkimės, kad konfliktas artėja prie pabaigos“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Prognozuojama, kad šiemet metinė infliacija sieks kiek daugiau nei 5 proc.
„Tai yra aukšta infliacija“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Nors gyventojai jos dar nespėjo pajusti.
„Kol kas energetikos šokas palietė tik gana siaurą prekių krepšelio kategorijų dalį. Tai yra dėkinga situacija“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau rudenį situacija, anot ekspertų, gali būti visai kitokia. Be to, visa Europa su nerimu laukia ir gerokai brangesnio šildymo sezono.
Naujausi komentarai