Turintiems paskolą – ne kokios žinios: kiek išaugs mėnesinės įmokos?

Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma tapo teigiama. G. Šimkus aptarė šią situaciją.

„Yra tikrinamas asmens gebėjimas grąžinti paskolą prie 5 proc. palūkanų normos, t. y. prie kur kas didesnių palūkanų, nei yra dabar. Čia yra saugumo elementas, kuris reikalingas tam pačiam besiskolinančiam“, – sakė G. Šimkus.

Esą jei lietuvis pasiskolino 50 tūkst. eurų, tai jo kasmėnesinė įmoka padidėtų 25–50 eurų.

„Kiek ta suma reikšminga, priklauso nuo asmens finansinės padėties, nuo jo darbo užmokesčio. Norėčiau pabrėžti, kad palūkanų normų augimas yra ne šiaip sau – tai yra pinigų politikos atsakas, priemonė kovoti su infliacija“, – kalbėjo pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Manau, kad žmonės pirkdami būstą savo reikmėms nedaro jokios klaidos. Atidžiai stebime, kas vyksta nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, jau pritaikėme kai kurias griežtinimo priemones. Antram investiciniam būstui ir paskesnei paskolai yra griežtesni paskolos ir užstato reikalavimai. Bankams suformuluotas papildomas kapitalo reikalavimas būtent būsto paskolų rizikai dengti. Vertiname, kiek yra pervertintas NT fondas“, – aiškino Lietuvos banko vadovas.

Jis teigė, kad Lietuvos banko užduotis – užtikrinti, kad tų, kurie ima paskolas, kreditingumas būtų valdomose ribose.

Norėčiau pabrėžti, kad palūkanų normų augimas yra ne šiaip sau – tai yra pinigų politikos atsakas, priemonė kovoti su infliacija.

„Mes iš tikrųjų gyvename beprecedenčiu laikotarpiu. Mano galva, viskas prasidėjo prieš dvejus metus. Kas galėjo pagalvoti, kad mes gyvensime fantastinio filmo scenarijuje apie virusą, kai yra sustabdytos ekonomikos, sustabdyti veiklos sektoriai ir pan.? Vos tik pradėjome kopti iš šios duobės, įvyko karas. Dabartis labai priklausoma nuo atskirų sprendimų. Pavyzdžiui, bus rastas sprendimas, kaip eksportuoti Ukrainos grūdus į platesnį pasaulį, ar ne? Tai gali paveikti maisto kainas. Bus Ukrainoje labai laukiama pergalė? Iš karto pasikeis nuotaikos ir energijos išteklių kaina“, – šnekėjo G. Šimkus.

Problema ta, pasak pašnekovo, kad visa tai priklauso nuo neprognozuojamų dalykų. Jis aptarė, kuo Lietuva skiriasi nuo kitų valstybių.

„Mes turim itin aukštą infliacijos lygį. Viena to priežasčių yra kur kas spartesnis darbo užmokesčio augimas negu daugelio šalių pasaulyje. Bet ne tik darbo užmokestis – pajamos augo dviženkliais skaičiais. Labai svarbu matyti einamąjį kontekstą. Taip, dabar yra sunkėliau, mes turime karą šalia savęs ir V. Putino nulemtą infliaciją Lietuvoje. Bet tai turi pasibaigti“, – manė G. Šimkus.

Vis dėlto jis pripažino, kad dažnam lietuviui šiandien taupyti sunku.

„Reikia pripažinti, kad nemaža visuomenės dalis sutaupyti Lietuvoje negali, nes atlyginimai yra tokie, kokie yra. Nemaža dalis pirmiausia keliauja komunalinėms išlaidoms, degalams, maistui. Gali būti sutaupyta tik tai, kas lieka“, – apgailestavo pašnekovas.

„Prieš keletą metų dažnai sakydavome, kad Lietuva gyvena aukso laikotarpy. Manau, kad mes ir dabar gyvename aukso laikotarpy, tai – mūsų šalies klestėjimo metas. Šis laikotarpis iš tikrųjų yra sudėtingesnis, iš tikrųjų skausmingesnis, bet tai, mano akimis, laikinas sunkumas. Susikaupę išbrisime iš šio laikotarpio dar stipresni, ką parodė visos kitos krizės“, – vylėsi G. Šimkus.