- Erika Alonderytė-Kazlauskė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei, darbdaviams ir darbuotojams atstovaujanti Trišalė taryba nesutarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų ir Vyriausybei teiks skirtingas nuomones.
„Siūlysime fiksuoti atskiras nuomones ir Vyriausybei nedelsiant priimti sprendimą, kad galėtų verslas prognozuoti savo veiklą kitiems metams“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė jai pirmininkaujanti Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė.
Profesinės sąjungos mano, kad MMA nuo sausio 1 dienos turėtų augti pagal Lietuvos banko formulę – 21,6 proc. iki 888 eurų, tuo metu didžioji dalis darbdavių atstovų teigia, kad minimali alga galėtų kilti iki 800 eurų.
Lietuvos bankui antradienį pasiūlius MMA didinti du kartus per metus, dalis darbdavių atstovų sakė su tuo sutinkantys.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė palaikanti atsargesnį centrinio banko siūlymą – nuo sausio didinti 9,4 proc. iki 799 eurų, o vėliau MMA peržiūrėti pagal šalies ekonominę padėtį.
„Norėti galima, bet aš irgi už tą atsargesnį variantą, nes matau realias galimybes“, – posėdyje sakė E. Šiškauskienė.
Siūlysime fiksuoti atskiras nuomones ir Vyriausybei nedelsiant priimti sprendimą, kad galėtų verslas prognozuoti savo veiklą kitiems metams.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, darbdaviai sutinka, jog MMA turi didėti, ir siūlė darbdavių ir darbuotojų atstovams susitarti dėl Lietuvos banko pasiūlyto varianto.
„Siūlyčiau dabar susitarti iš karto dėl abiejų dydžių – sausio ir liepos – ir nelaukti kitų posėdžių, užfiksuoti du dydžius: 10 proc. dabar ir dar NPD pakilimas, gyventojų pajamos stipriai didėtų ir jei mums gerai seksis ir ekonomika augs, tai nebus problema dalintis tuo gėriu. Bet jei neaugs, tada peržiūrėtume tą skaičių į mažesnę pusę“, – teigė A. Romanovskis.
Tuo metu Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sakė negalintis vertinti Lietuvos banko siūlymų jų neapsvarsčius. Jis siūlė pritarti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui MMA didinti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų.
Be to, R. Sartatavičius teigė, kad darbdavių ir darbuotojų atstovai buvo beveik sutarę MMA didinti iki 820 eurų, tam darbdaviai taip pat būtų pritarę.
„Mes buvome su socialiniais partneriais ne kartą susitikę ir beveik buvom priėję iki bendro sutarimo, kurį būtume ir pasakę, bandoma susiderinti ir darbdavių pusė kaip ir sutiko, kad MMA būtų 820 eurų“, – sakė R. Sartatavičius.
Asociacijos „Investors' Forum“ vadovė Rūta Skyrienė sakė palaikanti bendrą Verslo tarybos poziciją MMA didinti iki 800 eurų, tačiau, pasak jos, centrinio banko variantas peržiūrėti ją du kartus taip pat atrodytų logiškas.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad reikėtų laikytis Lietuvos banko pateiktų skaičiavimų ir MMA nuo sausio didinti iki 888 eurų.
„Šių metų duomenys mūsų nedžiugina, jau dabar auga drastiškai Maisto banko klientų skaičius, dirbančiųjų skurdas auga. Būtų gėda kalbėti apie mažesnį skaičių darbuotojams į rankas nei šita riba“, – posėdyje sakė I. Ruginienė.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė taip pat sutinkanti su tokiu MMA augimu. Tačiau ji taip pat mano, kad būtų galima ieškoti kompromisų pagal LB pasiūlymus.
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas apgailestavo, kad Trišalei tarybai ir vėl nepavyko susitarti dėl MMA didinimo. Anot jo, Vyriausybė turės priimti sprendimą „kažkur per vidurį“ tarp 800 iki 888 eurų.
„Greičiausiai teks kažkur per vidurį. Manome, kad turime kalbėti ne tik apie MMA, bet ir NPD, abu dydžiai turėtų augti panašiu tempu“, – teigė jis.
Atnaujinęs skaičiavimus Lietuvos bankas antradienį pristatė, kad MMA kitąmet galėtų augti 21,6 proc. iki 888 eurų, tačiau bankas teigia labiau palaikantis jos didinimą du kartus per metus – 9,4 proc. arba 69 eurais iki 799 eurų, o vėliau jos kėlimas priklausytų nuo ekonomikos būklės. Jei ji būtų gera, MMA nuo birželio galėtų didėti dar 11 proc. iki 888 eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų1
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas35
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...