Teisingumo ministerijai – 45 tūkst. eurų bauda už notarų atlygio „grindis“

Taryba įpareigojo ministeriją per šešis mėnesius pašalinti Konkurencijos įstatymo pažeidimą.

„Kadangi notarai negali konkuruoti kainomis ir nustatyti mažesnius įkainius už paslaugas nei Teisingumo ministerijos įteisinti fiksuoti ir minimalūs atlyginimo dydžiai, vartotojai praranda galimybę už notarų paslaugas mokėti mažiau“, – pranešime sakė tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Teisingumo ministerija nesutiko, kad notarai vykdo ūkinę veiklą, ir nurodė, jog nustatant fiksuotus ir minimalius įkainius, be kita ko, siekiama užtikrinti notarų ekonominį nepriklausomumą ir jų paslaugų kokybę bei prieinamumą.

Ministerija paskaičiavo, kad notaras turėtų gauti bent 2,2 tūkst. eurų grynųjų pajamų per mėnesį, tačiau jis vidutiniškai uždirba beveik tris kartus daugiau: 2017 metais notaro vidutinės metinės grynosios pajamos siekė 73,1 tūkst. eurų, arba 6,1 tūkst. eurų per mėnesį, o 2018-aisiais – atitinkamai 78,3 tūkst. ir 6,5 tūkst. eurų.

Teisingumo ministerijos atstovė Dalia Milkevičienė BNS teigė, jog ministerija kol kas nėra susipažinusi su Konkurencijos tarybos išvada.

„Ministerija nėra oficialiai gavusi išvados ir kol kas nėra su ja susipažinusi“, – BNS sakė D. Milkevičienė.

Taryba teigia nenustačiusi, kad atsisakius minimalių ir fiksuotų įkainių kiltų neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, notarų paslaugos taps neįperkamos, nes ministerija yra nustačiusi ir maksimalius įkainius, kad notarų paslaugos nebrangtų ir būtų prieinamos visiems.

Šioje istorijoje keisčiausia tai, kad Konkurencijos taryba visą laiką žinojo apie notarų įkainių reguliavimą, dalyvavo darbo grupėse dėl notarų įkainių, bet tik dabar pamatė tariamą problemą, kuri visuomet gulėjo pas juos ant stalo.

Notarai: Konkurencijos tarybos bauda ministerijai – atitrūkusi nuo tikrovės

Konkurencijos tarybos sprendimas 45 tūkst. eurų bauda nubausti Teisingumo ministeriją, patvirtinusią notarų paslaugų įkainius – atitrūkęs nuo teisinės tikrovės, teigia Lietuvos notarų rūmai.

„Konkurencijos taryba nusprendė nubausti Teisingumo ministeriją, kuri drauge su Finansų ministerija tvirtindama notarų paslaugų įkainius, nustatė fiksuotus ir minimalius atlyginimo dydžius. Konkurencijos tarybos sprendimo nepagrįstumą labai panašioje byloje vieną kartą jau nustatė teismas“, – sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Jo teigimu, taryba dvejus metus analizavo negaliojantį notarų paslaugų kainyną, nes 2020-ųjų birželį įsigaliojo teisingumo ministro įsakymu patvirtinta iš esmės atnaujinta notarų paslaugų įkainių redakcija, kuri pagrįsta nuo 2012 metų galiojančiais Notariato įstatymo reikalavimais dėl atlyginimo nustatymo.

„Konkurencijos tarybos nutarimas, baudžiantis Teisingumo ministeriją, panašus į ambicingą keršto akciją, nes vieną kartą teisme jau subliūško analogiški kaltinimai ir byla Lietuvos notarų rūmams dėl konkurencijos sargų prasimanyto kartelio. Tuomet mokesčių mokėtojų lėšomis buvo pradėtas tyrimas prieš Teisingumo ministeriją, kuri, vykdydama Notariato įstatymo nuostatas, kartu su Finansų ministerija reguliuoja notarų veiklą, nustatydama notarų paslaugų įkainius“, – sakė M. Stračkaitis.

„Šioje istorijoje keisčiausia tai, kad Konkurencijos taryba visą laiką žinojo apie notarų įkainių reguliavimą, dalyvavo darbo grupėse dėl notarų įkainių, bet tik dabar pamatė tariamą problemą, kuri visuomet gulėjo pas juos ant stalo“, – pridūrė jis.

Anot jo,  notarai įgyvendina valstybės viešojo pobūdžio funkcijas ir tarpusavyje gali konkuruoti tik paslaugų kokybe, o ne kainomis. Todėl Notariato įstatymas įpareigoja teisingumo ministrą ir finansų ministrą nustatyti ne šiaip įkainius už komercines paslaugas, o atlyginimą už notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, teikiamas viešo pobūdžio paslaugas.

Teisingumo ministerija skųs jai skirtą baudą

Konkurencijos tarybai Teisingumo ministerijai skyrus 45 tūkst. eurų baudą už notarų atlygio „grindis“, pastaroji žada sprendimą skųsti teismui.

„Laikantis Konkurencijos tarybos nurodymų notarinių paslaugų įkainiai ne mažės, o galimai didės“, – pranešė ministerija.

Anot jos, notaras teikia ne įprastas paslaugas, o įgyvendina valstybės viešąsias funkcijas, todėl Notariato įstatymas įpareigoja teisingumo ministrą nustatyti ne šiaip įkainius už komercines paslaugas, o atlyginimą už notaro teikiamas viešas paslaugas.

„Dabartinis notarų veiklos ir jų atlyginimo dydžių reguliavimas suteikia galimybę notaro paslaugas gauti visiems asmenims (...). Teisingumo ministras, tvirtindamas notarų atlyginimo dydžius, turi vadovautis kriterijais, garantuojančiais valstybiškai ir socialiai teisingus bei atsakingus notarų paslaugų įkainius“, – teigiama pranešime.

Pasak ministerijos, atsisakius minimalių ir fiksuotų atlygio dydžių notaro paslaugos gali pabrangti. Be to, kitos valstybės nekeičia įkainių taip, kaip siūlo Konkurencijos taryba, nes suvokia neigiamas tokio sprendimo pasekmes.