Siekdami išspręsti finansines problemas, kai kurie žmonės naudojasi greitąsias paskolas teikiančių įmonių paslaugomis. Imdami greituosius kreditus, žmonės ne visada įvertina paskolos grąžinimo galimybes, nepagalvoja apie pasekmes, kilsiančias, jei paskola visgi nebūtų grąžinta. Kada ginčai dėl greitųjų kreditų pasiekia teismus ir į ką žmonės turėtų atkreipti dėmesį pasakoja Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė.
Dažniausiai dėl greitųjų kreditų į teismus kreipiasi kreditoriai. Paprastai jie Temidės rūmų duris atveria dėl paprasčiausios priežasties – norėdami išieškoti skolą, susidariusią skolininkui laiku negrąžinant kredito. Pastebėtina, kad tokio pobūdžio bylose pasyvesni yra skolininkai – jie rečiau gina savo, kaip vartotojų, teises, rašoma pranešime spaudai. Tokio pobūdžio bylose ginčų dėl kredito sumos paprastai nekyla, dažnesni atvejai, tačiau jų nėra daug, kai skolininkai nesutinka su kredito kaina, kuri apima visas išlaidas, įskaitant palūkanas, delspinigius, komisinius, administravimo mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos kredito gavėjas turi sumokėti.
Tiek teismams, tiek vartotojams bei kredito įstaigoms aiškumo šioje situacijoje įnešė Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, įsigalioję nuo 2016 m. pradžios. Jame numatyta greitųjų kreditų rinkos aktyvi priežiūra, reikalavimai kredito įstaigoms atsakingai vertinti klientų mokumą, baudos už neatsakingą skolinimą, sumažinta maksimali metinė palūkanų norma. Visi šie instrumentai padeda užtikrinti silpnesniosios šalies – vartotojo – interesus, todėl labai didelių ginčų dažniausiai pavyksta išvengti.
Asmenims, nepasvėrusiems savo galimybių grąžinti kreditą ir dėl to atsidūrusiems teisme, svarbu suprasti, kad atvykus į teismą galima apginti savo, kaip vartotojo, teises.
Ginčai, kylantys dėl greitųjų kreditų sutarčių, pirmiausia, ypatingi tuo, kad viena sutarties šalis yra vartotojas. Todėl asmenims, nepasvėrusiems savo galimybių grąžinti kreditą ir dėl to atsidūrusiems teisme, svarbu suprasti, kad atvykus į teismą galima apginti savo, kaip vartotojo, teises. Galbūt kreditoriaus reikalaujama suma yra per didelė ar iš viso nepagrįsta – o būtent tai ir padės išsiaiškinti teismas. Svarbu prisiminti, kad iš teismo yra siunčiami tik svarbūs ir su asmens teisėmis bei pareigomis susiję dokumentai. Gavus tokius dokumentus nereikėtų jų vengti ir bijoti priimti. Pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės vengia priimti teismo siunčiamus dokumentus, grąžinti skolą, ar net išvykę į užsienį bando ją „pamiršti“. Klaidinga manyti, kad pasislėpus ir vengiant atvykti į teismą, pavyks išvengti skolos grąžinimo. Priešingai, tik bendradarbiaujant su teismu ir kita šalimi, galima greitai ir teisingai išspręsti kilusį ginčą.
Jeigu asmuo jau sudaręs ar ketina sudaryti sutartį greitajam kreditui gauti, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą jūsų teises užtikrinančių svarbių aspektų. Svarbu žinoti, kad Vartojimo kredito įstatyme yra įtvirtinta maksimali metinė palūkanų norma – už vieną išduotą kreditą ji negali viršyti 75 procentų. Kredito kaina, t. y. visa vartotojui tenkanti sumokėti suma už naudojimąsi kreditu, negali viršyti faktiškai galimo naudoti kredito sumos. Be to, delspinigių suma pagal įstatymą negali viršyti 0,05 procentų už vieną uždelstą dieną. Delspinigiai taip pat negali būti skaičiuojami daugiau kaip už 180 dienų. Taigi įstatyme įtvirtinta daug vartotojų teises padedančių ginti instrumentų, todėl sutartyse su kreditoriumi pastebėjus asmens teises pažeidžiančių sąlygų, raginčiau nebijoti pakovoti už savo teises.
Vienas esminių Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintų vartotojus saugančių apribojimų – galimybė iš anksto save patį apriboti nuo vartojimo kreditų ėmimo. Vartotojas, negalintis atsispirti pagundai per daug skolintis, gali iš anksto raštu Lietuvos banko paprašyti jam neišduoti kredito ir taip apsaugoti pats save nuo finansinės naštos. Be to, įstatyme numatytas „apsisprendimo laikotarpis“, suteikiantis vartotojui galimybę per 2 dienas, nenurodant priežasčių, grąžinti jam suteiktą kreditą. Tokiu atveju vartojimo kredito bendrovė neturi teisės taikyti jokių mokesčių (nei kredito administravimo, nei jo išmokėjimo ir kt.). Dar vienas svarbus apribojimas tas, kad vartojimo kreditai negali būti išduodami asmenims, jaunesniems nei 18 metų bei neveiksniems ar ribotai veiksniems tam tikrose srityse asmenims, be to, negali būti išduodami nakties metu, t. y. nuo 22 val. iki 7 val.
Nors įstatyme numatyta pakankamai nemažai instrumentų, gelbstinčių asmenis nuo neatsakingo skolinimo ir skolinimosi, tačiau turbūt svarbiausia yra asmeniui visuomet pačiam pamąstyti, ar trumpalaikis smulkus vartojimo kreditas jam apskritai būtinas. Taip pat svarbu numatyti, iš kokių pajamų jis bus grąžintas. Jei visgi skolinimosi išvengti nepavyksta, siūlyčiau pasidomėti visa prieinama informacija, išanalizuoti sutartį ir sąlygas, atsakingai pasirinkti smulkias paskolas teikiančią finansų įstaigą. Jei iškilo neplanuotų sunkumų grąžinti kreditą, svarbu, nevengti atsakomybės, nesislėpti, o kuo skubiau kreiptis į kreditą išdavusią finansų įstaigą. Tikėtina, kad iškilusius sunkumus pavyks išspręsti bendradarbiaujant – įmonė, įvertinusi priežastis (galbūt netekote darbo ir planuotų pajamų, nutiko kita svari bėda), gali sustabdyti palūkanų skaičiavimą, sudaryti skolos grąžinimo dalimis grafiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...