Tautiečiai arbatpinigiais nesišvaisto

Tautiečiai arbatpinigiais nesišvaisto

Vieną arba du litus – tiek arbatpinigių dažniausiai palieka lietuviai. Tačiau taip atsidėkoti už aptarnavimą įprasta ne visose paslaugų sektoriaus įmonėse.

Jaunesni klientai dosnesni

Užsienyje paplitusi tradicija palikti daugiau pinigų, nei nurodyta sąskaitoje, Lietuvoje pirmiausia prigijo viešojo maitinimo įstaigose.

Padavėjams klientai paprastai palieka vieną du litus arbatpinigių. Nors ši suma retai prilygsta etiketo žinovų rekomenduojamam dydžiui – 10 proc. sąskaitoje nurodytos sumos, arbatpinigiai vis tiek yra nemenkas priedas prie padavėjo algos.

Dienraščio kalbinti užeigų darbuotojai teigė, kad arbatpinigių dažniausiai nešykšti jaunimas, o vyresnioji karta jų palieka mažiau. Tačiau iš anksto nuspėti, kiek klientai paliks pinigų, neįmanoma.

„Nei dienos metas, nei kavinėje išleista suma tam įtakos neturi. Arbatpinigių dydis priklauso nuo paties kliento, nuo to, kaip jis jaučiasi ir ar liko patenkintas maistu, aptarnavimu“, – tikino „Čili“ picerijoje dirbusi Renata.

„Būna dienų, kai apskritai negauname nieko, o pasitaiko, kad ir keli šimtai lieka kišenėje“, – teigė vasarą padavėja dirbanti Agnė.

Privalomas mokestis negresia

Kai kurie aukštos klasės restoranai klientams pateikiamose sąskaitose papildomai įskaičiuoja arbatpinigius. Apie tai lankytojus informuoja valgiaraštyje įrašyta pastaba. Tačiau toks, regis, paprastas būdas susižerti daugiau pinigų žavi ne visus verslininkus.

„Taip iš kliento atimama teisė laisvai pasirinkti ir nuspręsti, palikti arbatpinigių ar ne. Be to, pagal nurodomą sumą tenka mokėti ir mokesčius“, – sakė restorano „Medininkai“ direktorius Gediminas Vilūnas. Įprasti arbatpinigiai laikomi kliento dovana aptarnaujančiam personalui, todėl negali būti apmokestinti. Kai kuriose mūsų šalies maitinimo įstaigose padavėjai negali pasilikti gautų arbatpinigių – darbuotojai įpareigoti atiduoti surinktus pinigus, iš kurių jiems sumokama tik dalis.

Kirpyklos perka taupykles

Iki šiol Lietuvoje arbatpinigius labiausiai įprasta palikti kavinėse ir restoranuose. Prie šios tradicijos klientus mėgina pratinti ir kitos paslaugų įmonės. Kai kuriose kirpyklose ar net aukšto lygio grožio salonuose galima pamatyti taupykles – tai lyg užuomina, kad ir šio verslo atstovai tikisi gauti daugiau pinigų, nei kainuoja suteikta paslauga.

„Arbatpinigių gaunu labai retai. Jeigu klientė užsako kelias paslaugas ir galutinė suma būna, sakykime, 48 litai, galima tikėtis, kad du litai grąžos bus palikti kaip arbatpinigiai. Tačiau jei suma būna apvali, papildomai kelis litus palieka itin reta klientė“, – pasakojo moterų kirpėja Liudmila Kasperavičienė.

Taksistai arbatpinigius dažniausiai skaičiuoja tik centais – tiek dažniausiai jiems nubyra nuo galutinės sumos. Vienoje taksi firmoje dirbantis Aloyzas Petrauskas teigė, kad arbatpinigių dažniausiai negaili užsieniečiai, jie iškart pasako nelaukiantys grąžos. Didesnę pinigų sumą kartais taksistams palieka greitai į susitikimą ar renginį nuvežti klientai.