Taupyti svarbiau, nei drausti gyvybę

Krizės neišvengė ir draudikai. Jų pelnas pernai smuko 35 proc. Tačiau tai – tik pradžia. Rinka toliau traukiasi, nes taupyti priversti gyventojai atsisako draudimo paslaugų ir nebedraudžia net gyvybės.

Iš Olimpo – į bedugnę

Kai neturi darbo, nebesvarbi ir gyvybė. Tokios mintys veikiausiai sukasi daugelio krizės prispaustų tautiečių galvose. Per sunkmetį taupyti suskubę gyventojai nebesidomi draudimo paslaugomis, kurios nėra būtiniausia prekė. Taigi draudikų viltys, kad visi šalies gyventojai netrukus bus apsidraudę gyvybę, tolsta.

Pernai Lietuvos draudimo rinkoje buvo pasirašyta sutarčių sumokėti per 2 mlrd. litų įmokų – 2,5 proc. mažiau nei 2007 m. Draudimo įmonių neaudituotas pelnas 2008-aisiais siekė 85,5 mln. litų ir, palyginti su užpernai, buvo mažesnis net 35 proc. Ne gyvybės draudimo rinka, kaip ir prognozuota, pernai augo 13 proc., tačiau gyvybės draudimo atveju realybė pranoko juodžiausias prognozes – rinka sumažėjo trečdaliu.

Draudimo priežiūros komisijos (DPK) pirmininkas Mindaugas Šalčius teigė, kad pastaruosius šešerius metus sparčiai augusi draudimo rinka pakeitė kryptį, tai natūrali reakcija į pasaulio ekonomiką paveikusią finansų krizę. Dėl nepalankių ekonomikos veiksnių visa draudimo rinka grįžo į 2006-uosius, o per šiuos metus ji gali žengti dar porą žingsnių atgal.

Anot jo, šalyje veikiančių draudimo įmonių investiciniai portfeliai yra konservatyvūs. Labiausiai pasaulinės finansų krizės paliesta investicijų rūšis – nuosavybės vertybiniai popieriai – sudaro tik 3 proc. Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių investicinio portfelio, tad dėl to didelių nuostolių nepatirta. M.Šalčius pabrėžė, kad nepaisant nepalankios ekonominės padėties, draudimo rinkai mažėjant, o išmokų sumoms augant, draudikų finansinė padėtis išliko stabili.

Smuks daugiau už BVP

Tačiau sunkmetis tik įsibėgėja. Tikėtina, kad draudimo rinka šiemet dar susitrauks. M.Šalčius linkęs manyti, kad draudimo rinkos nuosmukis priklausys nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo.

"Atsižvelgiant į bendrą šalies ūkio prognozę, 10 proc. sieksiantį BVP nuosmukį, draudimo rinka turėtų mažėti dar labiau", – įspėjo M.Šalčius. Jo nuomone, gyventojai ir toliau mažins išlaidas ne būtiniausioms prekėms. Tačiau tikimasi, jog poreikis draustis išliks kaip viena iš priemonių apsisaugoti nuo finansinio nestabilumo, juolab kad pagal draudimo rinkos prisotinimo rodiklius Lietuva dar smarkiai atsilieka nuo daugumos ES šalių.

Draudikams šiais metais veikiausiai teks taikytis prie mažėjančios rinkos ir skirti didesnį dėmesį vidiniams rezervams – sąnaudų kontrolei, taip pat griežčiau vertinti prisiimamą riziką. Tam didelę įtaką turės ir "Mokumas II" direktyva, kurią planuojama priimti pirmoje šių metų pusėje. Ši direktyva suvienodins draudimo įmonių mokumo reikalavimus visoje ES, nustatys griežtesnius rizikos vertinimo, kapitalo pakankamumo ir informacijos atskleidimo reikalavimus, padidins draudimo rinkos skaidrumą ir patikimumą, pagerins draudėjų apsaugą.

Draudikai ašarų nelieja

Tiesa, pačios įmonės nusiteikusios gana optimistiškai, nors pripažįsta, kad veiklos rodikliai prastėja.

"Mes, kaip ir kitos gyvybės draudimo rinkos dalyvės, juntame neigiamą finansų krizės įtaką ir ekonomikos sulėtėjimą. Pastebimai sumažėjo sudaromų naujų gyvybės draudimo sutarčių, padidėjo nutraukiamų sutarčių skaičius. Suprantama, žmonės netenka darbo, o būtinoms išlaidoms padengti kitų pajamų neturi. Ekonomikos nuosmukis, aišku, turės neigiamos įtakos ir mūsų filialo veiklai, manau, kad dėmesį reikės sutelkti į esamų klientų aptarnavimą ir jo tobulinimą, išlaikyti turimą įmonės portfelį. Tačiau šių metų pirmų dviejų mėnesių veiklos rezultatai nėra tokie pesimistiški kaip pernai. Pasaulio finansų rinkų atsigavimo tikimės dar šiais metais", – dienraščiui sakė "Sampo Life Insurance Baltic" Lietuvos filialo generalinis direktorius Rytis Ambrazevičius.

Rinkų atsigavimo ženklus mato ir kitų gyvybės draudimo įmonių vadovai. Tačiau tiek draudikai, tiek DPK pripažįsta, kad tikrojo ekonomikos pakilimo dar reikės palaukti.

"Be abejo, ekonominis sunkmetis ir finansinių rinkų smukimas turi įtakos gyvybės draudimui. Tačiau žinome, kad rinkos atsigaus – istorijoje yra buvę ir didesnių krizių. Nuo šių metų pradžios nemažai fondų jau atsigauna ar bent jau nebesmunka. Tačiau šiuo metu dar labai sunku ką nors prognozuoti, manau, kad dabar svarbiausia – išlaikyti turimas pozicijas", – dienraščiui sakė bendrovės "Vital Life" vadovas Jonas Albrechtas.

Šiemet – irgi nieko gero

Vis dėlto šiais metais draudikų pateikti duomenys DPK taip pat nieko gero nežada. Per pirmus tris 2009 m. mėnesius pasirašyta sutarčių dėl 435,3 mln. litų įmokų: 112 tūkst. litų gyvybės draudimo rinkoje, t. y. 17 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, ir 323,3 tūkst. litų ne gyvybės draudimo rinkoje – 5 proc. mažiau nei prieš metus.

Šių metų vasarį gyvybės draudimo rinkoje iš viso sudaryta 3,4 tūkst. draudimo sutarčių, t. y. 4,5 proc. daugiau nei sausį ir 45,4 proc. mažiau nei 2008 m. vasarį. Tačiau DPK teigimu, Lietuvos gyvybės draudimo rinkai būdingas cikliškumas – mažesnis sudarytų sutarčių skaičius pirmaisiais metų mėnesiais yra įprasta.

Gyvybės draudimo rinkos mažėjimą daugiausia lemia investicinis gyvybės draudimas, kuris užima didžiąją portfelio dalį.

"Draudimo rinka mažėja dėl kelių priežasčių. Pirmoji – pasaulinė finansų krizė, dėl kurios krinta investicinių fondų vertė. Antroji – vietinė krizė. Augantys mokesčiai už butą ar įmokos bankui nustelbia gyvybės draudimo svarbą. Niekam nesvarbu, kad kaip tik dabar investuoti apsimoka labiausiai, nes investicinių vienetų, kaip ir akcijų, galima nusipirkti labai pigiai", – dienraščiui sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Anot jo, vos 6 proc. visų apsidraudusių gyvybę pasiryžo nutraukti gyvybės draudimo sutartį ir daugiau nei keturi penktadaliai iš jų – dėl asmeninių finansinių sunkumų ar dėl to, kad neteko darbo. "Vis dėlto sutarties nutraukimas pirma laiko yra viena iš kraštutinių priemonių – taip prarandama mokesčių lengvata, prarandama finansinė apsauga nelaimės atveju ir patiriamas nuostolis dėl akcijų svyravimo rinkose", – komentavo A.Bakšinskas.

Rinka keičiasi

Prastėjanti šalies ekonominė padėtis ir smunkanti visuomenės perkamoji galia tikrai neskatina gyventojų investuoti į ilgalaikius draudimo produktus. Maža to, darbo netekę žmonės apskritai praranda tokią galimybę.

"Gyvybės draudimas – tai ne tik finansinė pagalba nelaimės atveju, bet ir kapitalo kaupimas ateičiai. Tačiau dabar padėtis šalyje tokia įtempta, kad žmonės priversti galvoti ne apie ateitį, o apie šios dienos poreikius. Neretai gyventojams tiesiog nebelieka lėšų kaupti", – kalbėjo DPK pirmininko pavaduotojas Ramūnas Baravykas.

Pasak jo, dėl to klientai pastaruoju metu vis dažniau atsigręžia į rizikos draudimą, kai pinigai nekaupiami, o išmoka mokama tik nelaimės atveju. Mat tokio draudimo įmokos – gerokai mažesnės nei investicinio gyvybės draudimo.

"Draudimas – tai prekė, kurios reikėtų atsisakyti vėliausiai, bet jei jau nėra ką valgyti, nieko nepadarysi. Tikrai yra nemažai žmonių, kurie nutraukia ne tik gyvybės draudimo sutartis, bet bando taupyti nedrausdami ir automobilio ar buto. Kita vertus, keičiasi ir draudikų požiūris. Jie tampa lankstesni, su klientu ieško sprendimų, leidžia kurį laiką nemokėti įmokų nenutraukdami sutarties ir panašiai", – dėstė R.Baravykas.

Anksčiau draudimo rinkos kartelę kėlė ir darbdaviai. Tačiau dabar verslininkai neskiria pinigų tokioms papildomoms darbuotojų motyvacijos priemonėms kaip draudimas.

"Gyvybės draudimo rinka grįš į vėžes, bet pirmiausia reikia sulaukti šalies ūkio pagyvėjimo. Kai atsigaus Vakarų Europa, po kurio laiko pradės kilti ir Lietuvos ūkis. O kiek vėliau, kai šalies gyventojai jau pajus tvirtą pagrindą po kojomis, vėl ims investuoti, tik tada pradės taisytis ir gyvybės draudimo rinka", – įsitikinęs DPK pirmininko pavaduotojas.

Gyvybės draudimo rūšys

Kaupiamasis gyvybės draudimas – tai tradicinis gyvybės draudimas, kai periodiškai mokant įmokas sutaupoma tam tikra pinigų suma. Nuo jos kaupiasi ir garantuotos palūkanos. Sulaukus sutarties pabaigos, draudimo bendrovė grąžina sumokėtą pinigų sumą su sukauptomis palūkanomis. Šios paprastai būna ne mažesnės nei 2,5 proc. Nesulaukus draudimo sutarties pabaigos (pavyzdžiui, dėl mirties) draudimo bendrovė išmoka tokią sumą, kokia buvo apdraustas klientas. Pastarieji draudžiantis gali pasirinkti, kokią sumą nori įmokėti, kokiam laikotarpiui pasirašoma sutartis, kaip bus mokamos įmokos (kas metus, pusmetį, ketvirtį, mėnesį).

Taip pat galima pasirinkti papildomas draudimo apsaugas. Pavyzdžiui, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ar darbingumo praradimo, draudimą nuo kritinių ligų – tokių kaip vėžys, infarktas, insultas, apkurtimas, aklumas ir kitų.

Investicinis gyvybės draudimas – tai maksimalios draudimo išmokos siekiantiems žmonėms skirta paslauga. Dalis investicinio gyvybės draudimo įmokos skiriama investicijoms, tikintis gauti daugiau pelno nei iš fiksuotų palūkanų. Paprastai – daugiau nei 3 proc. per metus.

Drausdamiesi šiuo draudimu, klientai taip pat gali patys nuspręsti dėl įmokų dydžio, dažnumo, skirtos investuoti sumos ir papildomų draudimo paslaugų. Klientai taip pat gali patys pasirinkti vieną ar kelias investavimo kryptis ir kiekvienai skiriamą savo įmokos dalį.

Minimalus draudimo įmokų dydis – apie 100 litų per mėnesį. Galutinė investicinio gyvybės draudimo išmoka priklauso nuo kelių veiksnių: sumokėtų įmokų sumos, laiko, kiek kaupiama ir investuojama, investicijų pelningumo, papildomai pasirinktų apsaugų ir panašiai.

Apklausa

Lietuvos gyventojai tinkamais būdais taupyti senatvei laiko "Sodrą" (75,7 proc.), indėlius bankuose (73,4 proc.) ir gyvybės draudimą (66,5 proc.), atskleidė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" balandį atlikta apklausa. Paaiškėjo, kad jaunimas labiau linkęs pasitikėti gyvybės draudimu, o senjorai – "Sodra". Gyvybės draudimą pačiu tinkamiausiu būdu kaupti lėšas senatvei, kartu užsitikrinant ir finansinę apsaugą nelaimės atveju, įvardijo penktadalis jaunesnių nei 29 metų respondentų. O 25 proc. vyresnių nei 70 metų apklaustųjų pačiu tinkamiausiu būdu kaupti lėšas senatvei įvardijo "Sodrą".

"Pasikeitusi ekonominė padėtis ir finansų krizė koregavo tautiečių taupymo įpročius ir įnešė panikos dėl sukauptų lėšų likimo, tačiau žvelgiant iš ilgalaikio taupymo perspektyvos, laimės tie, kurie nepasiduos panikai, o racionaliai žiūrės į akcijų svyravimą", – komentavo tyrimą užsakiusios Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Jo teigimu, krizės laikotarpiu, kai žmonės susiduria su stresinėmis situacijomis, daugiau ir sunkiau dirba, itin aktuali yra ir finansinė apsauga nelaimės ar šeimos maitintojo netekties atveju.

Gyvybės draudikų sutarčių portfeliai 2009 m. vasarį

Draudimo rinkos plėtra pagal įmokų dydį (litais)