„Swedbank“ kitų metų ekonomikos augimo prognozę mažina iki 4 proc.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės 1,7 proc., o kitų metų augimo prognozę mažina iki 4 proc.

Pasak jų, nepaisant spartaus viruso plitimo mūsų šalyje ir netrukus įsigaliosiančio dar vieno karantino, šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės nemažinamos, tačiau tikimasi šiek tiek lėtesnio atsigavimo 2021 metais.

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, prie šio augimo prisidės valstybės investicijų programa, fiskalinis skatinimas bei atsigaunančios privataus sektoriaus investicijos.

 Jis taip pat nurodė, kad tikėtina, jog paskutinį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP vėl susitrauks, tačiau tai bus ne plataus masto, o tik kelių sektorių kritimas. 

Kalbėdamas apie gyventojų elgseną, jis atkreipė dėmesį, kad, net ir nepritaikius griežtų karantino priemonių, pastaruoju metu buvo matomas mažėjantis gyventojų mobilumas.

„Dabar pradėjus plisti virusui, nepritaikius griežtų karantino priemonių, matome Lietuvoje ir kitose šalyse, kad mažėja gyventojų mobilumas, ypač greitai nukrito gyventojų apsilankymas darbo vietose. Daugelis įmonių rekomenduoja ar reikalauja, kad darbuotojai dirbtų iš namų“, – žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė N. Mačiulis.

Tuo metu mažmeninė prekyba, pasak N. Mačiulio, labai staigiai atsigavo po pandemijos ir karantino ir pastaruoju metu nesusvyravo.

„Gerėjo gyventojų lūkesčiai, tuo Lietuva išsiskyrė iš kitų Baltijos šalių. Baimių nėra – kas stebina, kad ir spalį vartotojų pasitikėjimo rodiklis nesumažėjo, o pagerėjo ir dabar yra aukščiau nei ilgalaikis istorinis vidurkis“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, prie to prisideda ir gera situacija darbo rinkoje, rekordiškai didelis laisvų darbo vietų skaičius nesumažėjo net ir pasibaigus atostogų sezonui, kai nebereikia trumpalaikių darbų.

Tuo metu vidutinis darbo užmokestis, prognozuojama, padidės 5,5 proc., o nedarbas iki prieš krizę buvusio lygio sugrįš 2022 metais.

Kalbėdamas apie atsiskaitymus kortelėmis, jis sakė, kad kol kas nebuvo pastebima didelių pokyčių, vartojimas išliko gana stabilus, tačiau mažiau pinigų išleidžiama viešojo maitinimo įstaigose, daugiau – buitinei technikai, elektronikai.

Viešbučiai ir avialinijos tebelieka prastoje situacijoje.

„Ten atsigavimo nėra ir artimiausius kelis mėnesius negali būti. Vienas iš uždavinių yra Vyriausybei galvoti, kurias įmones ir kaip gelbėti. Jeigu pavasarį gelbėjimo priemonių spektras buvo platus, dabar jis galbūt turi būti labiau kryptingas, nes yra įmonių, kurios visai nenukentėjo“, – sakė ekonomistas.

Eksporto situacija, pasak N. Mačiulio, yra nebloga, Lietuvos eksporto užsakymų lygis sugrįžo prie ilgalaikio istorinio vidurkio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

juk

juk portretas
seniai aisku kas vadovauja tas iremino marionete ir kol bus bergkanas su swed banku busim A skolininkai kartu su AA dvasiomis tokia tai realybe;;;
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių