Šventinės nuotaikos kaina: už Kalėdų apšvietimą mokame aplinkos sąskaita

„Didžiausias neigiamas poveikis aplinkai Kalėdų laikotarpiu kyla dėl energijos sąnaudų. Lyginant su jomis, dekoracijų gamybos, transporto ar atliekų šalinimo poveikis yra daug mažesnis“, – teigia Inga Gurauskienė, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) tyrėja.

Pasak jos, JAV, kur tradicija miestus ir privačius namus dekoruoti šviesomis yra ypač paplitusi, energijos poreikis Kalėdų laikotarpiu yra didesnis nei kai kuriose besivystančiose šalyse per visus metus. JAV medžių, pastatų, langų ir gatvių šventiniam dekoravimui sunaudojama apie 6,63 mlrd. kWh elektros energijos. Palyginimui: Salvadoro metinės energijos sąnaudos yra 5,31 mlrd. kWh, Etiopijos – 5,3, o Tanzanijos – 4,81.

„Šaltuoju sezonu apskritai suvartojama daugiau energijos – tiek elektros, tiek šilumos. Tai sąlygoja ne tik šventinis laikotarpis, bet ir vėsesni orai, trumpesnės dienos, mažiau šviesos. Kadangi elektros energija negali būti kaupiama iš ankstesnių sezonų, jos sąnaudų balansas galimas tik esamuoju laikotarpiu“, – teigia aplinkos inžinerijos specialistė.

Pagrindinis ekspertės patarimas – vartoti atsakingai.

Prioritetas – atsinaujinančiai energijai

Jei šventiniam apšvietimui naudojate kaitrines lemputes, šviečiančias dekoracijas laikote įjungtas net ir šviesiuoju paros metu, kai jų efektas menkas, ekspertai perspėja – tokiu elgesiu sustiprinate neigiamą poveikį aplinkai.

„Kasmet atliekų surinkimo įmonės po Kalėdų šventinio laikotarpio pastebi didžiulius kiekius apšvietimo įrangos, kuri dažnai šalinama ne tam skirtuose elektros ir elektroninės įrangos konteineriuose, bet bendrame atliekų sraute. Didžiojoje Britanijoje šimtai tonų elektrinių dekoracijų, lempučių ir kitos šventinės atributikos tampa atliekomis“, – apie su vartojimu susijusius pavojus primena I. Gurauskienė.

Tyrėja teigia, kad ne tik suvartojamos energijos kiekis, bet ir šaltinis, kuris aprūpina jas elektra, turi įtakos į aplinką išskiriamo anglies dioksido kiekiui.

„Atsinaujinantys energijos ištekliai turėtų būti prioritetas. Naujos technologijos, kai šventinis apšvietimas tiesiogiai naudoja saulės sukauptą energiją, taip pat gali prisidėti ne tik prie poveikio aplinkai, bet ir prie išlaidų sumažinimo“, – teigia I. Gurauskienė.

LED apšvietimas efektyvesnis ir 50 kartų pigesnis

I. Gurauskienė, kartu su studijų programos „Darnus valdymas ir gamyba“ magistrantais, išanalizavo įvairius Kalėdų apšvietimo poveikio aspektus – ir aplinkai, ir kišenei.

Įsivaizduokite, kad namui papuošti jums reikia 80 metrų lempučių girliandos. Jei rinksitės LED girliandą, jūsų išlaidos šventiniam apšvietimui sudarys 0,64 eurų mėnesiui (laikant, jog vidutinė elektros kaina Lietuvoje – 0,114 EUR/kWh). Tuo tarpu, dėl kaitrinių lempučių papuošimų elektros sąskaita gali išaugti iki 33 eurų.

Be to, naudojant senąsias kaitrines lemputes, kurioms reikia daug daugiau elektros energijos, jai pagaminti į aplinką išskiriama penkis kartus daugiau anglies dioksido. Ekspertai pabrėžia, jog LED technologijos energijos sąnaudas, jei vertintume tą patį sukuriamą šviesos kiekį, sumažino iki 90 proc.

Galioja taisyklė: kas per daug – tas nesveika

Be aukšto energijos efektyvumo, LED yra ir saugesnės – neįkaista, todėl mažėja gaisrų tikimybė, nedūžta, todėl mažėja rizika susižeisti. LED sistemos jungiamos tarpusavyje, todėl reikia mažiau elektros lizdų; jos naudojamos iki 10 metų, todėl mažėja atliekų kiekis ir galimas aplinkos teršimas netinkamai pašalintomis atliekomis.

„Šiandien LED pasiūla viršija kaitrinių lempučių pasiūlą, tad klausimo, ką rinktis, beveik nekyla. Tiesa, perkant girliandas, rekomenduojama atsižvelgti į energijos efektyvumo kategorijas. Kita vertus, informacija, kad LED apšvietimas yra taupesnis, sąlygoja rikošeto efektą – kai aplinkai palankesni gaminiai imami naudoti masiškai ir dideliais kiekiais, dėl to išauga suminis šios įrangos poveikis aplinkai“, – perspėja I. Gurauskienė.

Įdomu, ar Londono gatvių puošėjai įsiklausė į aplinkosaugininkų rekomendacijas?

Kalėdas be šviesų įsivaizduoti sunku

I. Gurauskienė skatina elgtis sąmoningai, stengiantis kiek įmanoma sušvelninti vartojimą šventiniu laikotarpiu ir jo sukeliamą poveikį aplinkai.

„Siekiant atkurti sunaudojamos energijos balansą, galima taupyti kitoms veikloms – trumpinant laiką, praleidžiamą prie televizoriaus, prioritetą teikiant laikui su šeima šventinių dekoracijų, žvakių šviesoje ar prie židinio. Arba atvirkščiai – daugiau laiko praleisti mieste, besidžiaugiant šventinėmis šviesomis“, – rekomenduoja KTU APINI tyrėja.

Ji sutinka, jog tamsiuoju laikotarpiu šviesos ne tik natūraliai norisi, tačiau ji turi ir simbolinę prasmę – primena Kalėdų žvaigždę ir religinę šventės prigimtį.

I. Gurauskienė nurodo ir technologines priemones, kurios padeda pagerinti energijos efektyvumą šventiniu laikotarpiu. Tai – laikmačiai, kurie leidžia nustatyti apšvietimų įjungimo/išjungimo laiką, optiniai ar infraraudonųjų spindulių jutikliai, apšvietimą reguliuojantys pagal tai, ar patalpoje yra žmonių, prie girliandų integruoti saulės elementai, šviesą kaupiančios dekoracijos ir kitos technologijos.

Paklausta, kaip vertina Kauno pasirinktą būdą Kalėdų eglutę apšviesti iš kavos tirščių pagaminta energija, I. Gurauskienė šypsosi: „Antrinis atliekų panaudojimas – sveikintinas, tačiau sukuriamos papildomos energijos sąnaudos jų transportavimui ir perdirbimui. Būtų šaunu, jei tokia iniciatyva peraugtų į visų bioskaidžių atliekų surinkimą iš vartotojų, o nesibaigtų kartu su šventiniu laikotarpiu“.

Pasak jos, principas – „pažeidėm ir užtenka“, deja, neskatina visuomenės sąmoningumo.

„Galbūt kitais metais Kauno Kalėdų eglutė naudos saulės energiją?“, – priduria mokslininkė.