Šventės atsieina milijonus
Apie 100–150 mln. litų – tiek Lietuvai kainuoja viena papildoma poilsio diena. Verslininkai tikina, kad populiarūs valdžios sprendimai yra pernelyg didelė prabanga šalies ūkiui.
Nėra kada dirbti?
Šį kovą nedirbsime net 13 dienų. Galimybė kas trečią dieną ilsėtis džiugina darbuotojus, bet ne darbdavius.
„Tik 62 proc. dienų per metus yra darbo, tad dar atsiradus papildomų laisvadienių dirbti lyg ir nebėra kada“, – apmaudo neslėpė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.
Pasak J.Guzavičiaus, jau matyti tokios prabangos rezultatai: streikuoja mokytojai, nerimsta kiti mažas pajamas gaunantys darbuotojai, o papildomų pinigų biudžete nėra.
Nukenčia darbininkai
Darbdaviai piktinasi, kad kaskart vis ilgesnį poilsio dienų sąrašą tvirtinantys parlamentarai galvoja tik apie tai, kaip įtikti rinkėjams.
„Jei bus klausiama, ar žmonės nori švenčių, tačiau nutylima apie poveikį darbo užmokesčiui ir šalies ekonomikai, atsakymas visada bus teigiamas. Be to, Lietuva pagal darbo našumą atsilieka nuo Europos kone 50 proc.“, – sakė J.Guzavičius.
Papildomi laisvadieniai mažina ir darbuotojų, gaunančių valandinį atlyginimą, uždarbį. Šie kiekvieną laisvą dieną gali prarasti apie 100 litų.
„Darbuotojai tikrai nesižavi papildomais laisvadieniais. Tokiais valdžios sprendimais kenkiama Lietuvos ekonomikai“, – tiesiai pareiškė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas ir bendrovės „Audėjas“ vadovas Jonas Karčiauskas.
Trūksta aiškios sistemos
Ekonomistai taip pat sutinka, kad ne darbo dienos stabdo šalies ūkį, tačiau įžvelgia ir laisvadienių teikiamą naudą.
„Iš dalies valstybė negauna pajamų, tačiau pailsėti darbuotojui taip pat svarbu. Tai didina jo darbo našumą“, – samprotavo Vilniaus universiteto socialinių mokslų habil. dr. prof. Vytautas Pranulis.
Ekonomistas pabrėžė, kad šiaip jau laisvadieniai nėra blogai, tačiau trūksta aiškios sistemos, šventinės dienos ir jų skaičius kasmet skiriasi.
„Tokią painiavą ypač jaučia įmonės, kurios turi tarptautinių ryšių, savo produkciją eksportuoja “, – dėstė V.Pranulis.
Verslininkų – dvi stovyklos
Kol vieni verslininkai patiria nuostolių, kiti trina rankas ir skaičiuoja papildomą uždarbį. Laisvadieniais suklesti alkoholio prekyba, paslaugų ir pramogų verslas.
„Kaip ir savaitgaliais, laisvadieniais mūsų apyvarta pašoka apie 30–40 proc.“, – patikino bendrovės „DC Holdingas“, sostinėje valdančios kavinių tinklą „Double Coffee“, direktorė Laura Vyšniauskaitė.
Kiti viešojo maitinimo srities atstovai situaciją vertina atsargiau. „Jei per vieną laisvą dieną klientų sulaukiame daugiau, tai kitą jų sumažėja. Apskritai per ilgąsias šventes žmonės į kavines neina“, – teigė „Vičiūnų“ įmonių grupės, kuriai priklauso ir maitinimo tinklas „Katpėdėlė“, vadovas Visvaldas Matijošaitis.
Valdžia nuostolių neskaičiavo
Ministerijų klerkai nelinkę dramatizuoti padėties. „Tikslių skaičiavimų nėra, nes tam neturime išteklių. Vienareikšmiškai negalime sakyti, kad visas ūkis sustoja – laisvą dieną gamybą nutraukia ne visos pramonės šakos. Kitos sukuria dar daugiau pridėtinės vertės“, – valdžios sprendimus teisino Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė.
Valdininkai vertina, kad šalies biudžetas per laisvą darbo dieną netenka apie 100–150 mln. litų.
„Pavienių sektorių neanalizuojame, tačiau dėl laisvadienių turbūt labiausiai nukenčia gamintojai, o paslaugų sektorius dirba našiau“, – apibendrino G.Balčytytė.
Naujausi komentarai