Sveikatingumo klubų asociacija: klientų plūstelėjimo nesitikime net atlaisvinus veiklą

„Tai tik šioks toks veiklos plyšelis treneriams. Vėlgi reikia suprasti, kad galbūt tik 10-20 proc. sutinka treniruotis lauke, galų gale ir treneriai šąla, ir laikas ribotas, kiek galima dirbti lauke šiuo metu. Realios pagalbos šiuo atveju nėra“, – Eltai teigė jis.

Kalbėdamas apie sporto klubus A. Mačiukas pabrėžė, kad jų veikla paralyžiuota jau kone metus.

„Sporto klubai laikosi labai blogai. Pusę metų jie lyg ir turėjo veiklą, bent vasaros metu, tarp karantino periodų. Tad nebuvo nei daug žmonių, taip pat ir normalaus veiklos įsibėgėjimo, o pusę metų iš viso buvome uždaryti. Tuo tarpu išlaikymo kaštai likę: pavasarį dėl nuomos kompensavimo turėjome tam tikrų variantų, o dabar taip nebėra. Sporto klubų plotai dideli, didžioji dalis nuomotojų išrašinėja sąskaitas, kaupiasi skolos ir tuoj ateis bankrotų banga“, – akcentavo jis.

LSKA prezidentas pažymėjo, kad trūksta aiškesnės galimybių užsikrėsti COVID-19 atliekant konkrečias veiklas studijos.

Lietuvoje visiškai neatsižvelgiama į naudos ir rizikos santykį.

„Kartais atrodo, kad visi draudimai veikloms, pateikiami skaičiai yra piešiami iš lubų. Nėra jokios stebėsenos. Esame pateikę ekspertų tarybai daryto Europos nepriklausomo tyrimo skaičius, kurie rodo, kad kelių milijonų apsilankymų sporto klubuose metu per visą (karantino – ELTA) laikotarpį keturiolikoje šalių užfiksuoti per tūkstantį užsikrėtimų. Tai yra 1,12 proc. užsikrėtimų 100 tūkst. apsilankymų“, – A. Mačiukas sakė Eltai.

„Lietuvoje visiškai neatsižvelgiama į naudos ir rizikos santykį. Ir tai nėra tik finansinė nauda valstybei dėl sumokamų mokesčių, kalbame apie naudą žmonių sveikatai“, – pabrėžė jis.

A. Mačiuko teigimu, siekdami atsidaryti saugiai sporto ir sveikatingumo klubai yra pasirengę ieškoti alternatyvių sprendimų.

„Esame pasiruošę atsidaryti. Kelios dešimtys didžiųjų sporto klubų yra pasirašę saugumo memorandumą. Esame pasiruošę vykdyti visus papildomus, ne tik pačių numatytus, saugumo reikalavimus. Galime daryti ir eksperimentą: leisti vienam ar dviem sporto klubams veikti, kaip daroma ir su mokyklomis. Yra galimi įvairūs sprendimai, tačiau dialogas nevyksta, tiesiog atsitveriama kitoje pusėje ir tiek“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad gyvenimas dėl pandemijos tokį ilgą laiką negali sustoti, reikia išmokti gyventi su virusu maksimaliai saugantis.

Yra galimi įvairūs sprendimai, tačiau dialogas nevyksta, tiesiog atsitveriama kitoje pusėje ir tiek.

Tuo tarpu vertindamas valstybės teikiamą finansinę paramą uždarytiems sporto centrams, A. Mačiukas teigė, kad ji nėra pakankama, o klientų plūstelėjimo nesitikima net atlaisvinus veiklą.

„Klubai, ypač didieji, kurie užima didelius plotus ir kuriems tenka mokėti dideles sumas už nuomą, yra paskaičiavę, kad antro paketo priemonių užtektų maždaug trims mėnesiams atsilaikyti. O jau eina ketvirtas antro karantino mėnuo.

Net jei veikla bus atnaujinta, neišvengimai bus skelbiami ir apribojimai. O vėliau ateis vasara, (...) tad tikrai nebus to lankytojų plūstelėjimo. Iš pradžių sporto klubuose apsilankys tik labiausiai motyvuoti ir įpratę sportuoti. O ta dalis, kuri dar anksčiau dvejojo, manau, gali šį sezoną ir visai praleisti. Tad ar šiaip, ar taip laukia sunki situacija“, – tikino jis.

„Reikia specialių priemonių, trečiojo paketo, kurio kol kas nėra, toms įmonėms ir verslams, kurie nukentėjo daugiau negu 60-80 proc. Nes realiai sveikatingumo klubų pajamos šiandien yra nulinės, o kaštai išliko“, – akcentavo A. Mačiukas.

ELTA primena, kad nuo vasario 15 d. Vyriausybė leido vykdyti individualius fizinio aktyvumo užsiėmimus lauke, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo.

Visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 d. Naujoji Vyriausybė, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacijas, gruodžio 13 d. priėmė sprendimą karantiną sugriežtinti.

Sugriežtintas karantinas šalyje paskelbtas iki kovo 31 d.