- Aurimas Ragelis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad keliams kitų metų valstybės biudžete numatomų skirti 784 mln. eurų užtektų tik pradėtiems projektams įgyvendinti.
Jo teigimu, 11 proc. mažesnio nei šių metų planas finansavimo neužteks kelių būklei Lietuvoje „apčiuopiamai gerinti“.
„Visi pirkimai yra jau atlikti. Šitas biudžetas yra tiems projektams, kurie sukontraktuoti įgyvendinti (...). Faktas, kad jo nepakanka ir apmaudu, kad KPPP (Kelių priežiūros ir plėtros programos – BNS) bazinis dydis (...) nedidėja. Tai per tą nedidėjimą nebus galima apčiuopiamai gerinti kelių būklės visoje Lietuvoje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė J. Skačkauskas.
Anot jo, vien jau pradėtų stambieji projektų – automobilių magistralės „Via Baltica“ ir kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija – kainuos 317 mln. eurų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka taip pat teigė, kad įgyvendinus jau pradėtus projektus, naujiems pradėti pinigų neužteks.
„Tai, kas yra numatyta, yra pinigai būtent įgyvendinti ir pabaigti projektus, kurie jau yra sukontraktuoti (...). Jeigu lieka tiek pinigų, kiek yra, iš esmės kitais metais naujų projektų nėra visiškai“, – kalbėjo Š. Frolenka.
Pasak viceministro, ministerija yra paruošusi prioritetinį sąrašą šalies žvyrkelių, kuriuos reiktų asfaltuoti, tačiau tikėtina, kad darbai juose dar nebus pradėti.
Jeigu lieka tiek pinigų, kiek yra, iš esmės kitais metais naujų projektų nėra visiškai.
„Dabar nėra aišku, kiek bus tų vienetų, kalbame su „Via Lietuva“, bet bet kokiu atveju į rangą neisime, nes vis tiek visų pirma turi būti atlikti techniniai projektai, o jų nėra. Programa yra nauja, paruošta startui“, – sakė J. Skačkauskas.
Jo teigimu, šiuo metu turimos lėšos leis pradėti kai kurių žvyrkelių atnaujinimo projektavimo darbus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį teigė, kad kitąmet numatomas bendras kelių finansavimas smunka dėl mažesnio laikinojo bankų solidarumo įnašo bei kitų veiksnių, tačiau, anot jos, lėšų keliams galima bus skolintis, todėl galutinė suma paaiškės tik 2025 metų antroje pusėje.
Be to, ministrės teigimu, kitąmet didės europinis finansavimas Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai, todėl mažiau lėšų šiam projektui reikės iš nacionalinio biudžeto.
Susisiekimo ministerijai, savivaldybėms bei kelininkams prašant 1–2 mlrd. eurų metinio finansavimo keliams, ministrė pakartojo, kad tam reikėtų Gynybos fondo pavyzdžiu sukurti atskirą fondą keliams.
Kitąmet numatoma įkurti Infrastruktūros fondą, per kurį 2025–2027 metais, prisidedant Vyriausybei, nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) bei privatiems investuotojams, būtų skiriama 1 mlrd. eurų gynybos pramonei, jūrų, oro uostų, geležinkelių ir energetikos infrastruktūrai, viešos ir privačios partnerystės projektams, duomenų centrams.
Trečiadienį paskelbtame kitų metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad 563,2 mln. eurų keliams bus skirta iš KPPP – 3,4 proc. mažiau nei 2024-aisiais, kai skirta 583 mln. eurų.
Dar 59,1 mln. eurų karinio mobilumo jungtims numatoma skirti iš naujo Gynybos fondo – 57,7 proc. mažiau (šiemet – 139,8 mln. eurų), 161,2 mln. eurų – 1,3 proc. daugiau (159 mln. eurų) – iš Europos Sąjungos fondų.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams realiai skirta 936 mln. eurų, tačiau iš visų šaltinių bus panaudota 1,005 mlrd. eurų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pastaruoju metu ne kartą sakė, kad norint iš esmės pagerinti valstybinių kelių kokybę kasmet jiems reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų.
Tuo metu Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, kelių infrastruktūrai iki 2030 metų reikėtų beveik 2 mlrd. eurų investicijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Foxpay“ istoriją vadina vienu didžiausių pastarųjų metų politinių skandalų
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Foxpay“ istorija yra vienas didžiausių politinių skandalų per pastaruosius keletą metų, o pradėtas teisėsaugos tyrimas padės sudėti visus taškus „ant i“. ...
-
EIMIN: pramonės žalumui skatinti bus skirti 42 mln. eurų
Europos investicijų bankas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengtai Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo 42 mln. eurų investicijų schemai, orientuotai į dekarbonizacijos technologijų diegimą pramonės įmonėse. ...
-
A. Armonaitė dėl pristatyto biudžeto nepasitarus: konservatoriai nemoka dirbti kartu su partneriais3
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad Vyriausybės pristatytas 2025-2027 m. Lietuvos biudžetas – konservatorių nesugebėjimo dirbti koalicijoje įrodymas. Pasak jos, apie biudžeto projektą partneriams nebuvo i&sc...
-
Ekonomistai apie Vyriausybės viešųjų finansų planą: dosnus, agresyvus rinkiminis biudžetas
Finansų ministrei Gintarei Skaistei trečiadienį pristačius pirminį kitų metų biudžeto projektą, ekonomistai sutaria – tai dosnus, „rinkiminis“ ir išlaidų atžvilgiu agresyvus nueinančios Vyriausybės viešųjų finans...
-
Seimo opozicija apie 2025 m. biudžeto projektą: Vyriausybė po savęs palieka tiksinčią bombą6
Finansų ministerijai pristačius pirminį 2025 m. biudžeto projektą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius nerimauja dėl reikšmingai išaugusių biudžeto išlaidų. ...
-
Opozicija: biudžetas neatliepia lūkesčių, Vyriausybė padalino ekonominio augimo vaisius2
Opozicijoje dirbantys parlamentarai teigia, kad trečiadienį Vyriausybės patvirtintas kitų metų valstybės biudžeto projektas neatliepia skirtingų visuomenės grupių lūkesčių, o Vyriausybė padalino ekonominio augimo vaisius. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen 2025-ųjų biudžeto projektą vadina „ganėtinai socialdemokratišku“3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Vyriausybės patvirtintą kitų metų biudžeto projektą vadina „ganėtinai socialdemokratišku“. ...
-
ESO: rugsėjį prie tinklo prijungta 2190 naujų gaminančių vartotojų, įsirengusių saulės elektrines2
Rugsėjo mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungė 2190 naujų gaminančių vartotojų, kurie saulės elektrines įsirengė tame pačiame arba gretimame sklype, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Dar 635 gyvento...
-
S. Krėpšta mato proveržį Lietuvos finansų sektoriuje: daugiau įmonių skolinasi obligacijų rinkose
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad pastaraisiais metais finansavimo siekiančios Lietuvos įmonės vis dažniau atsisuka į obligacijų rinkas. ...
-
LEA: per dvi savaites gauta 2,7 tūkst. paraiškų dėl paramos šildymo katilų atnaujinimui2
Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą, aktyviai naudojasi valstybės parama ir teikia paraiškas dotacijoms gauti. Lietuvos ener...