- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karas ir infliacija iš pirkėjų sąmonės išstūmė pandemiją, tačiau šios trijulės poveikis vartojimui bendrai padarė didelės įtakos. Kaip pasikeitė vartojimo įpročiai – apie tai LNK pokalbis su „NielsenIQ Baltics“ vadove Ilona Lepp.
– Vis dažniau užduodamas klausimas – dėl ko nerimauja vartotojai ir kaip keičiasi jų elgsena?
– Rūpesčiai visiškai pasikeitė. Pastaruoju metu didžiausią rūpestį visiems Baltijos šalių gyventojams kelia karas ir jo padariniai. Lietuvoje susirūpinę 60 proc., Latvijoje – 65 proc., o Estijoje – 64 proc. Kitas ne mažiau svarbus rūpestis – augančios kainos: Lietuvoje – 49 proc., Latvijoje – 52 proc. ir Estijoje – 55 proc. Tarp penkių didžiausią susirūpinimą keliančių dalykų lieka rūpestis dėl augančių degalų kainų ir komunalinių išlaidų. Susirūpinimas sveikata pastaruosius penkerius metus buvo pirmoje vietoje, dabar nueina į antrą planą. 2020 m. rugpjūčio mėnesį daugiau nei 50 proc. gyventojų buvo susirūpinę dėl COVID-19, dabar beveik nekreipiame dėmesio ir pripratome – išliko tik 10 proc.
Pastebėjome, kad išaugo srautai pigių kainų parduotuvėse.
– Kas šiame tyrime jus labiausiai nustebino ir kuo skiriamės nuo estų ir latvių?
– Nustebino susirūpinimas dėl karo ir noras padėti. Lietuvoje buvo linkę padėti ukrainiečiams net 76 proc., šiek tiek daugiau Latvijoje ir Estijoje. Lietuviai, kai klausėme ką jie darė dėl savęs ir savo artimųjų, trečdalis išvis nieko nedarė, nepanikavo, 29 proc. skaitė oficialią informaciją. Visi patikrino pasų ir ID kortelių galiojimo laiką. Estai galbūt racionalesni ir apie keliones negalvojo, jie staiga pradėjo kaupti atsargas. Estams infliacija ir augančios kainos kelia daugiausia nerimo.
– Kaip pasikeitė vartojimas? Kiek žmonės išleidžia savo baimėms pinigų?
– Įtakos turėjo pandemija, kad į parduotuves neiname kiekvieną dieną. Per trumpą laikotarpį išaugo 50 proc. vartotojų, kurie apsiperka ilgesniam laikui, ir sumažėjo vartotojų, kurie vaikšto į parduotuvę kiekvieną dieną. Įdomu, kad lietuviai tiesiog mėgo leisti laiką parduotuvėse vietoj pasivaikščiojimo.
– Ar fizinės parduotuvės netapo mažiau įdomios nei internetinės?
– Prieš pandemiją tik 10 proc. gyventojų teigė, kad apsiperka internetinėse parduotuvėse. Dabar – jau daugiau nei 32 proc. perka internetu bent kartą per mėnesį. Seniau pirkdavo ilgo galiojimo prekes, dabar perka ir vaisių, daržovių, pieno, duonos gaminių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar dėl tokio įpročio ateityje neišnyks fizinės parduotuvės?
– Manau, ne. Pastebėjome, kad išaugo srautai pigių kainų parduotuvėse, taip pat mažose ir specializuotose. Manau, jie lygiaverčiai konkurentai.
– Ar dabar žmonės ieško kainos, o ne kokybės?
– Žinoma, kainos. Infliaciją paveikia kylančios būtinų prekių kainos 67 proc. ir degalų kainos – 60 proc. Vartotojas nelinkęs atsisveikinti su kiekiu, jis laukia akcijų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės2
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės20
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...