Sugrįžusiems emigrantams lengviau, jeigu jie parsiveža verslo idėją

Į Lietuvą kasmet grįžta vis daugiau emigrantų, bet išvykstančiųjų srautai dar kelis kartus lenkia parvykstančiųjų, rodo paskelbta statistika. Anot sociologo Romo Lazutkos, emigrantai išvyksta, nes čia jiems sunku susirasti darbą, bet parvyksta, nes svetur taip pat nėra lengva. VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Dovydas Varkulevičius tikina, kad sugrįžtantieji gali užsiimti verslu, esą Lietuva tam – puiki terpė.

Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą grįžo 17,3 tūkst. Lietuvos piliečių – tai ketvirtadaliu daugiau negu prieš metus. Tuo metu iš šalies išvyko apie 41 tūkst. gyventojų. Tradiciškai populiariausia emigrantų šalis – Jungtinė Karalystė (48proc.), kiti jų maršrutai driekiasi į Airiją, Vokietiją ir Norvegiją.

Paklaustas, kodėl grįžtančių emigrantų ketvirtadaliu daugiau, profesorius R. Lazutka teigė tikslių priežasčių nežinąs. Esą reikėtų atlikti tikslesnius tyrimus, apklausti sugrįžtančius, pabandyti išsiaiškinti, kokie yra parvykstančių tikslai.

„Bet galime svarstyti, kad tose šalyse, į kurias daugiausiai važiuodavo lietuviai, ekonominė padėtis yra gana prasta, gana didelė bedarbystė. [...] Nemažai privažiavusių emigrantų iš Lietuvos, iš Lenkijos, kai kurių kitų šalių, ir, matyt, jiems sunku įsitvirtinti“, – sako R. Lazutka, pridurdamas, kad svetur taip pat nėra paprasta rasti darbą, ypač gerai apmokamą.

Grįžta ir vėl išvažiuoja

Pasak profesoriaus, kitas svarbus faktorius, kodėl daug žmonių sugrįžta, tačiau dar daugiau išvažiuoja, yra tas, kad nemaža dalis „emigrantų“ svetur išvyksta trumpam, pavyzdžiui, į Norvegiją. Mat norint gauti sveikatos draudimą, svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą.

„Tikėtina, kad nemažai žmonių tiesiog nuvažiuoja, padirba sezoną ir paskui tie patys žmonės grįžta čia, praleidžia keletą mėnesių ir vėl išvažiuoja. Todėl tie srautai yra į abi puses“, – aiškina prof. R. Lazutka.

Tuo metu tiems, kurie į Lietuvą sugrįžta visam laikui, įsitvirtinti savoje šalyje, anot R. Lazutkos, nėra lengva dėl nedarbo – jo lygis Lietuvoje nemažėja. „Tie, kurie ten neįsitvirtino, nesukaupė pradinio kapitalo, jiems pradėti verslą čia yra taip pat sunku, kaip ir susirasti darbą“, – teigia prof. R. Lazutka.

Jis pabrėžia, kad žmonės ir emigruoja būtent todėl, kad nesusiranda darbo. Pasak mokslininko, tyrimai rodo, jog apie tris ketvirtadalius emigravusių žmonių Lietuvoje yra nedirbę ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.

Lietuva – patraukli verslui

Tačiau į šią situaciją daug optimistiškiau žvelgia  VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius. Jo manymu, Lietuva – puiki platforma naujam verslui ir tai, kad į Lietuvą grįžta tam tikros socialinės grupės atstovai, pavyzdžiui, jauni, išradingi žmonės, yra geras rodiklis.

„Jų argumentas šiandien yra labai paprastas – galimybė patikrinti verslo idėją. Šiandien suteikiama pakankama valstybės pagalba tai padaryti“, – tikina D. Varkulevičius. Anot jo, yra nemažai ir kapitalo investuotojų, ieškančių, kur galėtų investuoti.

D. Varkulevičius taip pat akcentuoja, kad Lietuvoje konkurencija, lyginant su Jungtine Karalyste ar JAV, yra daug mažesnė, todėl čia pradėti verslą yra naudinga. Tai esą puikiai supranta ne tik lietuviai.

„Mes turime daug talento, – ir technologinio, ir kitokio – kurį šiandien galima labai gerai išnaudoti. Jo kaina kartais skiriasi 2–2,5 karto. Kitais žodžiais tariant, šiandien yra labai daug argumentų, kodėl yra labai gerai pradėti verslą Lietuvoje“, – teigia VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas.

Jis neabejoja, jog Lietuva šiandien tampa itin patrauklia valstybe verslui. Esą tai liudija ne vienų į Lietuvą sugrįžusių ir čia sėkmingai verslą pradėjusių jaunų žmonių patirtis.

„Neseniai spaudoje buvo minėta grįžusių trijų jaunų, išsilavinusių vaikinų kompanija, kuri įsteigė naują įmonę lekste.lt. Tai savotiška, nauja iš Danijos kartu su investicija parsivežta verslo idėja, jau sėkmingai įdiegta Lietuvoje. Būtų galima paminėti daug kitų jaunų žmonių, kurie grįžta su verslo idėjomis. Tai tokios įmonės, kaip „TransferGo“. Vienas iš jos vadovų Daumantas Dvilinskas į Lietuvoje grįžo iš Silicio slėnio“, – pavyzdžius vardina D. Varkulevičius.

Emigracija turėtų mažėti

Tuo metu žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius, ilgus metus gyvenęs ir dirbęs Airijoje, sako, kad grįžtantiems nebūtina išsyk mąstyti apie didelį, globalų verslą. „Aš nebūčiau linkęs galvoti apie tą kažkokį globalų, didelį, inovatyvų verslą. Tie patys emigrantai yra ir kirpėjai, ir visa eilė kitų profesijų atstovai, kurie grįžę galėtų užsiimti panašiais verslais“, – teigia jis.

Verslininkas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvendamas svetimoje aplinkoje, žmogus visuomet jaučia psichologinį nuovargį. Pasak M. Maciulevičiaus, labai svarbu, kad tokiems nuo buvimo svečioje šalyje pavargusiems žmonėms, Lietuva turėtų ką pasiūlyti.

„Nebūtinai aukso kalnus ir megainovatyvias įmones, bet tiesiog paprastus sprendimus, kurie padėtų žmonėms pasiryžti ir grįžti“, – sako kadaise Airijoje gyvenęs, o dabar sėkmingai Lietuvoje įsitvirtinęs M. Maciulevičius.