Studentų verslai: novatoriški, pažangūs, draugiški gamtai ir žmogui

Vos prieš metus pristatę savo verslo idėjas, Lietuvos studentai šiandien jau užsiima sėkminga veikla ir ieško arba jau rado partnerių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Investuotojų dėmesį jie traukia  novatoriškomis, gamtai ir žmogui draugiškomis idėjomis: nuo įsibrovėlių saugančiais bepiločiais orlaiviais, gėrimais su imuninę sistemą stiprinančiomis bakterijomis, iš panaudotų skardinių pagamintu saulės energijos kolektoriumi ir kitomis inovacijomis.

Projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ dalyvavę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai prieš daugiau nei metus pristatė šiuolaikiškas, inovatyvias verslo idėjas, pagrįstas naujausiomis technologijomis, unikaliais dizaino sprendimais, patentavimui ruošiamomis technologijomis ir mokslinių tyrimų žiniomis. Geriausiomis išrinktų idėjų autoriams buvo skirtas finansavimas savo įmonėms įregistruoti ir nemokamos konsultacijos.

Komisija, sudaryta iš verslo ir mokslo atstovų, Vytauto Didžiojo universitete įvertino šešias studentų ir absolventų įkurtas mažąsias bendrijas ir jų per metus atliktą darbą, pateiktus prototipus – pirmuosius bandymus, pavyzdžius, pagal kuriuos jos toliau vykdys savo veiklą. Komisija pripažino, kad visose įmonėse efektyviai pritaikyti moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, siekiant parengti visuomenei naudingą ir inovatyvų produktą.

„Džiaugiamės, kad praėjus metams nuo idėjų pristatymo, jaunimo entuziazmas neblėsta – priešingai, daugelio jų veiklos įsibėgėjo“, – projekto sėkme pasidžiaugė Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Saulius Mickevičius.

Sustiprino „gerąsias“ bakterijas

Investuotojų dėmesiu skųstis tikrai negali VDU magistrantas Erikas Treskovskis, kurio įsteigta mažoji bendrija „Probiomas“ jau sudomino dideles įmones Lietuvoje.

Maistas, praturtintas probiotinėmis arba „gerosiomis“ bakterijomis – ne naujiena. Tokios bakterijos, skirtos daugiausia virškinimo ir imuniteto gerinimui, yra paprastai naudojamos jogurtuose ir kituose pieno produktuose. Tačiau MB „Probiomas“ siūlo platesnį jų pritaikymą – sultyse bei gaiviuosiuose gėrimuose, galvijams skirtuose pašaruose.

Probiotikai paruošiami naudojant mikrokapsuliavimo technologijas, leidžiančias sustiprinti bakterijų poveikį, išsaugoti jų efektyvumą ir patogiau išnaudoti maisto produktuose. „Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie netoleruoja laktozės, pieno baltymų, bet jie nenori vartoti tablečių iš vaistinės. Mes galvojame ne apie jogurtų, bet apie gėrimų, turinčių probiotikų, gamybą“, – sakė MB „Probiomas“ direktorius E. Treskovskis.

Visi mikrokapsuliavimo eksperimentai buvo atlikti Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje (Ž. E. Žilibero g. 2-114, Kaunas).

Robotai sargai – ne mokslinė fantastika

Pažangiausias technologijas ir darbą laboratorijoje pasitelkė ir kita studentų įkurta mažoji bendrija – „Robotizuotos įrangos projektavimas“. Joje gaminami robotai, padedantys kasdieniuose darbuose – pavyzdžiui, bepiločiai orlaiviai, kurie gali saugoti teritoriją nuo įsibrovėlių.

Šie nuolat skraidantys ir pakaitomis veikiantys robotai fotoaparatu fiksuoja teritoriją ir pagal nuotraukų pokyčius gali atpažinti, ar joje yra įsibrovėlis. Tuomet savininkui arba apsaugos įmonei į mobilųjį telefoną siunčiama neprašyto svečio nuotrauka, o pats robotas seka piktadariui iš paskos – studentų teigimu, pėsčiomis nuo jo nepabėgsi.

„Vartotojai mano, kad robotai yra fantastikos sritis. Siekiame paneigti šį požiūrį ir padaryti juos prieinamus kiekvienam. Kiekvienas atvejis individualus, robotus ruošiame pagal atskirus užsakymus ir nuolat juos tobuliname“, – sakė vienas iš įmonės įkūrėjų, VDU Informatikos fakulteto studentas Benediktas Prekeris.

Studentai robotus kuria ir testuoja nuosavoje laboratorijoje Kaune – vieną tokį robotą iš metalo ir aliuminio jie pagamina ir paleidžia veikti vos per vieną dieną. „Neįtikėtina, bet mums pavyko išbandyti šiuos robotus net ir didelio vėjo (15 metrų per sekundę) sąlygomis. Viskas puikiai veikia, be to – lietus jiems neturi visiškai jokios įtakos. Robotai gali pakilti į kelių šimtų metrų aukštį – įsibrovėlis nepasieks“, – naujausius patobulinimus pristatė B. Prekeris.

Ekologija įkvėpė kaip filosofija

Nors tiek šis, tiek kiti jaunųjų verslininkų projektai demonstruoja ekologinį jautrumą aplinkai, palaiko sveikos gyvensenos ir darnaus vystymosi principus, itin ryškų pavyzdį parodė Vytauto Didžiojo universiteto bakalauras Vaidas Galinis. Jo mažoji bendrija „Galvaida“ užsiima atliekų surinkimu, perdirbimu ir panaudojimu gaminant trąšas. O jas gamina vieni uoliausių perdirbėjų – Kalifornijos sliekai.

„Kai ekologija pradėjo man tarnauti kaip filosofija, pradėjau ieškoti problemų aplinkoje. Pastebėjau, kad mokyklos samdo komunalininkus, kad iš jų surinktų organines atliekas, ir pagalvojau – kodėl jos turėtų mokėti? Tada sužinojau apie Kalifornijos sliekus, kurie sutverti būtent tam, kad organines atliekas paverstų medžiagomis, kurias gali pasisavinti augalai. Mokyklai ši idėja patiko“, – verslo priešistorę papasakojo V. Galinis.

Vaikinas dar sugalvojo ir originalų būdą pagerinti šių trąšų gaminimo sąlygas – kadangi žiemą dėl šalčio sliekai nustoja veikti efektyviai, jis iš panaudotų skardinių padarė šilumos kolektorių, kuris, užkeltas ant stogo, pasisavina saulės šilumą ir tiekia ją namams. Tai paskatino tiek V. Galinį, tiek aplinkinius daugiau domėtis antrinėmis žaliavomis – perdirbamomis atliekomis. Pasak jaunojo verslininko, Lietuvoje joms dėmesio vis dar skiriama per mažai – nors plastikas jau rūšiuojamas, tą patį reiktų daryti ir su skardinėmis.

„Skandinavijoje tai savaime suprantama. Kai pradėjome rinkti skardines, atkreipėme visų dėmesį į antrines žaliavas, rūšiavimo konteinerius. Tai įpročių formavimas, jei galvoji, tai kuri mąstančią visuomenę. Visi aplinkiniai įsitraukė su malonumu“, – sėkme pasidžiaugė jaunuolis. Jo vykdoma atliekų perdirbimo veikla jau susidomėjo net keturios stambios kompanijos.

Naujausios technologijos – į pagalbą ūkininkams

Aplinkosaugines problemas efektyviai sprendžia ir kita pradedanti mažoji bendrija, „Abelia LT“, vykdanti laboratorinius tyrimus, kuriais nustatomas dirvožemio, augalų ir vandens užterštumas. Pasak bendrijos direktorės Linos Trečiokaitės, šios laboratorijos tyrimai bus ypač naudingi ūkininkams, žemdirbiams.

„Ūkininkams svarbu žinoti, kokios būklės yra dirvožemis, kuriame jie augina daržoves. Šie tyrimai tuo ir naudingi – jie leidžia sužinoti dirvožemio nitratų, humuso kiekį, rūgštingumą ar šarmingumą, užterštumą sunkiaisiais metalais“, – pasakojo mergina. Pasitelkiant modernias technologijas, tyrimai atliekami naudojantis įranga, esančia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete.

Nustačiusieji dirvožemio užterštumą galės kreiptis į mažąją bendriją „Biovala“ – kito studento inicijuotą įmonę, kuri užsiima dirvožemio valymu augalais. Fitovalymas – nauja, pigi technologija, kuri išnaudoja augalų unikalias savybes teršalų ardymui arba transformavimui. Valymo metu panaudotų augalų pelenai laikomi biologinėmis rūdomis, kurias galima pasitelkti atkuriant arba išskiriant sunkiuosius metalus.

„Europoje mokslininkai jau daug pasiekė šioje srityje, tačiau praktiškai ji čia dar mažai taikyta, tuo tarpu Amerikoje ten dedami didžiuliai pinigai“, – veiklos reikšmingumą pristatė bendrijai vadovaujantis Mantas Rubežius, Vytauto Didžiojo universitete baigęs aplinkotyros ir ekologijos bakalauro studijas.

Laboratorijoje – ankstyva pavojingų ligų diagnozė

Naujausias ir pažangiausias technologijas – molekulinius tyrimus laboratorijoje – taiko ir mažoji bendrija „DNR tyrimai“, kuri užsiima gyvūnų ligų ankstyva diagnostika ir kitų veterinarinių problemų sprendimu. Šiuo metu jos dėmesio centre yra erkių pernešamų susirgimų nustatymas naminiuose gyvūnuose.

„Lietuvoje labai daug šunų miršta nuo babeziozės, nes iki šiol nebuvo patikimų metodų ją greitai atpažinti. Ūminė jos eiga – vos 3-10 dienų, todėl norint išgelbėti šunį, ligą reikia labai greitai identifikuoti. Tuo mūsų kraujo tyrimai ir yra pranašesni, nei įprasti – nustatymas molekuliniais metodais yra žymiai tikslesnis ir gali aptikti ligą žymiai ankstesnėje stadijoje“, – paaiškino viena iš įmonės steigėjų, VDU Biologijos katedros doktorantė Eglė Galdikaitė.

Molekulinių tyrimų laboratorijoje bus tiriama, ar naminis gyvūnas užsikrėtęs erkių platinamomis ligomis, ar galvijų piene yra erkinio encefalito užkratas. Veisėjams turėtų būti aktualios įmonės paslaugos nustatant tėvystę ir išsiaiškinant, kokiomis paveldimomis ligomis gali sirgti naminis gyvūnas.

Visos šešios Vytauto Didžiojo universiteto studentų įkurtos įmonės, dalyvavusios projekte „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“, sėkmingai pradėjo verslus ir universiteto komisijai pateikė moksline veikla pagrįstus sprendimus – komisijos nariai jaunimui palinkėjo sėkmės ieškant partnerių ir toliau vystant veiklas.