- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „moksline fantastika“ ir nemano, kad ją įgyvendinti pavyks. O Vartotojų aljansas ministerijai siūlo geriau spręsti jau esamas problemas.
Į pagalbą – nuotekos?
„Nuotekas galima panaudoti. Tai – neišnaudoti energijos klodai“, – sakė fizinių ir technologijos mokslų centro inovacijų vadybininkas Karolis Stašys.
Pasiekti sėkmingą rezultatą padeda mielės. Jos nuotekose randa cukrų, kurį valgydamos generuoja elektros energiją.
„Mielė iš aplinkos ima cukrų, kitas maistines medžiagas. Tai procesas, kurio metu aplinkui susidaro elektros krūvis. Ir mes tą elektros krūvį nuimame nuo jos“, – pasakojo K. Stašys.
Iki kitų metų pabaigos tikimasi sukurti prototipą, kad technologija veiktų jau nebe laboratorijos, o realiomis sąlygomis.
„Pats pilotas gamintų pakankamai energijos krauti telefonui, aišku, ją didinant – mes pasieksime savo 600 kW. Tap galima išlaisvinti Lietuvą iš energetikos problemų“, – teigė „hitEnergy“ vadovas Kasparas Kižys.
Pristato strategiją
Savarankiška elektros gamyba – pagrindinis iššūkis. Tą pripažįsta ir energetikos ministras. Tad visuomenei pristato strategiją, kaip per 26 metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma.
„Mums nereikės importuoti naftos ir dujų, o tai – maždaug 7 mlrd. eurų kas metus. Yra skaičiuojama, kad mes ne importuosime už 7 mlrd. eurų, o dar ir eksportuosime įvairios produkcijos už 8 mlrd.“, – tikino energetikos ministras Dainius Kreivys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Teigė, kad vandenilis leis uždirbti. Anot D. Kreivio, Lietuva iš saulės ir vėjo pertekliaus gali gaminti vandenilį ir tapti eksportuotoja tokioms šalims kaip Vokietija. Išlaidas už sistemos išlaikymą siūlo mažinti pasistačius mažą branduolinį reaktorių. Ekspertų nuomone, tokie planai – kaip utopija.
„Tarp energetikų juokaujama, kad mes dabar geriau įsivaizduojam, kaip Lietuvos energetika atrodys 2050-aiais, o ne, pavyzdžiui, 2027 metais. Tai – toks įsivaizdavimas. Labiau susiję su moksline fantastika, – kalbėjo atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Spėjama, kad 2050 metais Lietuva suvartos ir pasigamins 74 TWh elektros. Daugiausia jos ateis iš vėjo ir saulės. „Litgrid“ į tinklų plėtrą žada investuoti 8 mlrd. eurų.
„Pirmiausia, linija nuo Darbėnų iki Panevėžio. Čia – didžiausia investicija. Taip pat latviškų jungčių stiprinimas. Kažkada ateity bus ir vokiška jungtis“, – sakė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Vis mažiau paskatų
Manoma, kad po 26 metų saulės elektrinės ant namų stogų turės tris kartus daugiau vartotojų nei dabar. Bet ministras pripažįsta, kad tie, kurie gaminsis elektrą patys, sulauks vis mažiau paskatų.
„Valstybės subsidijų dalis mažės, nes iki šios dienos mes gaudavom daug Europinės paramos“, – tvirtino D. Kreivys.
Paramos kol kas nesulaukė ir mokslininkai, kurie iš nuotekų galėtų pagaminti pigesnės elektros energijos.
„Dar mes nekalbėjome su ministerija. Su ja bendradarbiaujame kitose srityse“, – sakė K. Stašys.
Opozicija dvejoja, ar už energetinę nepriklausomybę neteks susimokėti patiems gyventojams per augsiančius tarifus, jei nebus kam remti.
Iki 2050-ųjų investicijos į visą energetikos sektorių gali siekti iki 150 mlrd. eurų. Tai nėra vartotojų pinigai. Tai – verslas, kuris investuoja
„Kad tie kaštai ir rizikos negultų ant mūsų pramonės, mūsų vartotojų pečių. Nes reikės išvystyti tą infrastruktūrą, laidus nutiesti. Ir jeigu tinkamai vokiečiams neparduosime elektros energijos, tai už tai turėsime patys susimokėti“, – teigė Seimo narys Gintautas Paluckas.
„Iki 2050-ųjų investicijos į visą energetikos sektorių gali siekti iki 150 mlrd. eurų. Tai nėra vartotojų pinigai. Tai – verslas, kuris investuoja“, – tikino D. Kreivys.
Esamos problemos – pamirštos?
Vartotojų aljansas mano, kad ministerija galėtų spręsti esamas problemas, o ne galvotų apie trisdešimtmečio planą. Gyventojai neatsikovoja su mokėtojų netesybomis už nutrauktas sutartis, nors elektros tiekėjai skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. Žiniasklaida skelbia, kad bendrovės „Enefit“ grynasis pelnas už praėjusius metus siekė 170 mln .eurų.
„Tokio dydžio pelnai rodo, kad oligopolinė rinka ir nepriklausomi tiekėjai taiko tas kainas, kurios yra labai aukštos, palyginti su rinkos kainom, kokias galėtų gauti vartotojai, jeigu būtų daugiau tiekėjų“, – dalijosi vartotojų aljanso tarybos narys Domantas Tracevičius.
Energetikos strategiją dar turės palaiminti Seimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Mitalas pažėrė kritikos konservatoriams: mokesčių reforma neturi būti nurašoma iš oro
Seimo „laisviečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kritikuoja koalicijos partnerius konservatorius dėl jų teiktų siūlymų reformuoti mokesčių sistemą. Pasak jo, pokyčiai buvo planuojami siekiant pasirodyti prieš Europos Komisi...
-
Vilniaus rajono švietimo ir gydymo įstaigose pradedamas šildymo sezonas
Trečiadienį Vilniaus rajono savivaldybės švietimo ir gydymo įstaigose pradėtas šildymo sezonas, pranešė Vilniaus rajono savivaldybė. ...
-
Seimo komitete – didesnių baudų verslui už e. cigarečių prekybos pažeidimus svarstymas
Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį apsispręs, ar pritarti didesnėms baudoms verslui už tabako gaminių, įskaitant elektronines cigaretes, pardavimą nepilnamečiams. ...
-
Vilniuje – tarptautinė energetinio saugumo konferencija
Vilniuje trečiadienį vyks NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro (ESKC) organizuojama tarptautinė konferencija „Ateities operacijos – atsparumas pereinamojo laikotarpio energetikoje“. ...
-
Patarėjas: prezidentas sieks, kad mokesčiai būtų keičiami tik esant plačiam sutarimui2
Bet kokie mokestiniai pakeitimai yra „jautrus klausimas“ dabartinėje geopolitinėje situacijoje, todėl prezidentas sieks, kad jie būtų keičiami tik esant plačiam sutarimui, sako šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
Paskelbti valstybės valdomų įmonių rezultatai: sparčiausiai augo susisiekimo sektorius
Šių metų pirmąjį pusmetį, tarp valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pastebimiausiai augo susisiekimo sektorius, kuris, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo ketvirtadaliu, iki 46,2 mln. eurų. ...
-
„Elektrum Lietuva“: elektros kilovatvalandė biržoje trečiadienio rytą kainuos 61 centą3
„Nord Pool“ elektros biržoje trečiadienio rytą prognozuojamas elektros kainos pikas – nuo 10 iki 11 valandos kilovatvalandė (kWh) kainuos 60,5 cento (su PVM), o megavatvalandė (MWh) – 500,08 euro (be PVM), antradienį skelbia energ...
-
Seime liko paskutinis balsavimas dėl naujovių pašto rinkoje
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui keisti universaliųjų pašto paslaugų (UPP) reguliavimą bei gerinti kitas pašto paslaugas, pavyzdžiui, leisti registruotas siuntas atsiimti ne tik asmeniškai, bet ir paštomate. ...
-
Ar rizikuojame pirkdami bilietus į koncertus iš skelbimų portalų?
Apsukrumas ar nuoširdus noras kam nors parduoti bilietą, kai pats nebegali eiti į koncertą? Praėjusią savaitę per mažiau nei pusvalandį iššlavus bilietus į Justino Timberlake'o koncertą, internete atsirado nemažai skelbimų,...
-
G. Nausėda: pareigūnų atlyginimai turi didėti sparčiau negu infliacija1
Policijos pareigūnams Vilniuje surengus eitynes dėl didesnio darbo užmokesčio, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad atlyginimai turi didėti sparčiau nei infliacija. ...