- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius viršija 2,2 tūkst. eurų ir yra dešimtadaliu didesnis už šalies vidurkį, teigia Valstybės duomenų agentūra (VDA).
Agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič sako, jog mokytojų vidutinis bruto (prieš mokesčius) atlyginimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 2210 eurų.
„2023 metų antrąjį ketvirtį viešojo sektoriaus mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarė 2210 eurų ir buvo didesnis negu šalies darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 10 procentų. (...) Ta pati tendencija išlieka per paskutinius dešimt ketvirčių“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Agentūra teigia, kad Valstybės kontrolės pedagogų poreikio vertinimo ataskaitoje nurodyta klaidinanti informacija apie 2022 metų mokytojų vidutinį bruto darbo užmokestį, kuris, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, siekė 2041 eurą.
2023 metų antrąjį ketvirtį viešojo sektoriaus mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarė 2210 eurų ir buvo didesnis negu šalies darbuotojų vidutinis darbo užmokestis 10 procentų.
Anot VDA, viešai diskutuojant apie mokytojų atlyginimus pateikiama neteisinga informacija, ja manipuliuojama, todėl agentūra paaiškina, kaip skaičiuojamas darbo užmokestis.
Anot jos, jį skaičiuojant naudojama sudėtinga metodika, paremta kas ketvirtį 23 proc. valstybinių švietimo įstaigų teikiamais duomenimis.
„Švietimo įstaigos pateikia informaciją ir duomenis apie priskaičiuotas mokytojų darbo užmokedsčio lėšas, mokytojų dirbtas ir apmokėtas valandas be kasmetinių atostogų, ligos dienų, taip pat pateikia rodiklį ne visą darbo laiką dirbusių mokytojų (...) Apmokėtos valandos, kurias naudojame, jos apima visą darbuotojų darbo krūvį, taip pat įskaitomi yra ir viršvalandžiai, taip pat kitą apmokėtą laiką“, – kalbėjo VDA vadovo pavaduotoja.
Mokytojų darbo užmokesčio vidurkio skaičiavimo metodiką ketvirtadienį pristačiusios agentūros vertinimu, bruto atlyginimas nėra tapatus pajamoms.
„Dažnai darbo užmokesčio lėšos yra tapatinamos su pajamomis, tačiau lygybės ženklo tarp tų dviejų rodiklių dėti tikrai negalima (...) Bruto darbo užmokesčio lėšos apima pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, neįskaitoma materialinė pašalpa, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išeitines išmokas ir panašiai (...) Pajamos apima visą“, – teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Viešos diskusijos dėl mokytojų atlyginimų kilo pastariesiems siekiant, kad jų darbo užmokestis nuo sausio augtų sparčiau nepaisant pažadų, jog jau rugsėjį algos pasieks 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio, priešingu atveju planuojama streikuoti.
Streiką planuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas teigė, jog jų siekis yra bendras 56 proc. mokytojų atlyginimų augimas.
Švietimo ministras Gintautas Jakštas antradienį pranešė, kad pasiūlė pedagogų profsąjungoms kitąmet nuo sausio didinti mokytojų atlyginimus 6 procentais, bet paramos nesulaukė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?12
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...