- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opozicinė Socialdemokratų Seimo frakcija ragina Vyriausybę atkreipti dėmesį į vis prastėjančią kelių dangą ir pateikė pasiūlymą ateinančių metų valstybės biudžete 110 mln. eurų padidinti asignavimus Susisiekimo ministerijai, kad būtų užtikrinta tvari Kelių priežiūros ir plėtros programa.
Pasak socialdemokratų, trečdalis kelių Lietuvoje apgailėtinos būklės, o žvyrkelių asfaltavimas užstrigęs.
Socialdemokratų parengtą pasiūlymą biudžetui parėmė 57 parlamentarai tiek iš opozicinių, tiek iš valdančiosios daugumos frakcijų.
Vienas iš pasiūlymo teikėjų Seimo narys Eugenijus Sabutis pabrėžia, kad esama Lietuvos kelių būklė netenkina, o ministerijos paaiškinimai gana migloti ir neapibrėžti.
„Beveik 40 proc. visų valstybinės reikšmės kelių netenkina keliamų kokybės kriterijų. Susisiekimo ministerija teisinasi ir sako, kad imsis pakeitimų, tačiau šiandieninę situaciją žadama ištaisyti tik per 10 metų“, - sako socialdemokratas.
Pasak jo, turime per daug netinkamos būklės valstybinės reikšmės kelių, tiltų ir viadukų. Reikiamų asignavimų, jo teigimu, laukia tiek valstybės strateginiai kelių projektai, tiek rajoniniai keliai.
„Savo automobiliais galime jausti, kad būklė itin prasta svarbiausiuose transporto keliuose – automagistralėje ir tranzitiniuose keliuose, jau nekalbant apie regionuose esančius vietinės reikšmės kelius ir žvyrkelius – gyventojai laužo automobilius ir ryja dulkes“, – teigia E. Sabutis.
Socialdemokratų registruoto pasiūlymo iniciatorius Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa taip pat atkreipia dėmesį į nejudantį žvyrkelių asfaltavimą.
„Dar pavasario sesijoje Seimas priėmė mano inicijuotą rezoliuciją dėl žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimo programos, pripažindamas, kad Lietuvai nedelsiant reikalinga atskira žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes asfaltavimo programa.
Vyriausybės buvo prašoma valstybės biudžete numatyti lėšas šiai programa vykdyti. Deja, šiandien to nematome. Lėšų nebuvo skirta, todėl ir buvo būtina siūlyti šiuos biudžetinius pakeitimus“, – pabrėžia Seimo narys V. Kanopa.
Socialdemokrato nuomone, spartesniam regionų vystymuisi ir stiprėjimui, turime pasiekti, kad kiekviena gyvenvietė turėtų bent vieną asfaltuotą kelią, susisiekiantį su administraciniais centrais.
„Tai būtų reali regionų politika. Pradėkime ją vykdyti“, - akcentuoja parlamentaras.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Liudas Jonaitis pažymi, kad dėl nepakankamo finansavimo vietinės reikšmės keliams, savivaldybėms sudėtinga pasiekti greitesnį proveržį žvyrkelių asfaltavime.
„Daugėjant transporto priemonių, intensyvėjant judėjimui žvyrkeliais per žmonių gyvenamąsias vietoves, sparčiai prastėja žvyruotų kelių būklė, žmonės priversti gyventi nuolatinėse dulkėse, kas ženkliai blogina jų gyvenimo kokybę ir sveikatą.
Privalome įsiklausyti į regionuose gyvenančių žmonių prašymą ir išvaduoti juos nuo dulkių debesų. Ypač tų žmonių, kurie gyvena toliau nuo miesto centrų“, – pabrėžia L. Jonaitis.
Pasak parlamentaro, kitas labai svarbus klausimas – jaunų žmonių pritraukimas į regionus.
„Statistika rodo, kad norint atgaivinti Lietuvos regionus ir pritraukti į juos jaunas šeimas reikia gerai išvystytos kelių infrastruktūros. Pastebima, kad tose vietovėse, kur keliai dar nėra asfaltuoti, jaunimas nenori gyventi, vengia įsigyti namus ar kurti verslus“, - sako Seimo narys L. Jonaitis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...