- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nevyriausybinės organizacijos Jungtinių Tautų komitetui skundžiasi, kad Lietuvoje pažanga su žmogaus teisėmis labai kukli. Pagrindinės problemos vis tos pačios – skurdas, žmonių su negalia atskirtis, prastas ŽIV valdymas ir menkas progresas seksualinių mažumų srityje. Su skurdo rizika 2021-aisiais susidūrė kas penktas Lietuvos gyventojas ir šis rodiklis reikšmingai nesikeičia jau ne vienus metus. Plačiau šia tema – LNK pokalbis su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.
– Kodėl nesugebame pažaboti skurdo?
– Skurdas nėra paprasta ir greitai išsprendžiama problema. Yra labai sudėtingi ir nelengvi sprendimai. Jie nepasirodo labai greitai, net jeigu sugalvojame, kaip spręsti.
– Tačiau, jei kažko imamasi, jis turėtų bent kažkiek mažėti.
Ką investuojame – tą ir turime.
– Taip. Tačiau daugelį metų apie tai išvis nebuvo kalbama. Buvo kalbama vien apie tai, kad mes auginame ekonomiką ir ji savaime išspręs visas kitas problemas. Dabar labai aiškiai pamatėme, kad, nepaisant to, kad ekonomika kyla ir per 30 metų Lietuva padarė milžinišką proveržį, deja, socialinėje srityje tokio proveržio nebuvo. Yra du labai svarbūs blokai, kuriuos būtina plėtoti, kad skurdas mažėtų. Reikia rūpintis žmonių pajamomis, t. y. mažiausiai uždirbančių arba negalinčių dirbti – senatvės pensija, negalia – išmokomis, padėti bedarbiams, laikinai atsidūrusiems sudėtingoje situacijoje, ir pasirūpinti paslaugomis, kurios labai svarbios. Šioje ataskaitoje ypač buvo akcentuoti žmonės su negalia ir jų artimieji. Jeigu šeimoje yra žmogus su negalia ir artimasis turi rūpintis, dažniausiai tai yra moteris, jos nedirba tuo metu, negauna darbinių pajamų ir kartu programuojama problema į ateitį. Kai žmogus sulauks senatvės, jis irgi nebus užsidirbęs pensijai. Labai svarbu, kad būtų paslaugos, kas nors pasirūpintų žmogumi su negalia, kad šeima galėtų dirbti. Yra pačių įvairiausių būdų, kaip būtų galima tai spręsti, – reikia žymiai daugiau investuoti. Jeigu lygintume save su kitomis ES valstybėmis, mes nuo BVP socialinei apsaugai skiriame du trečdalius to, ką vidutiniškai skiria kitos valstybės. Ką investuojame – tą ir turime.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Net dirbantys ir mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA) gaunantys gyventojai irgi skursta, ypač jeigu turi išlaikytinių. Kokios pagalbos jiems reikia?
– Keletą metų buvo, kad MMA buvo žemesnė už skurdo rizikos ribą. Nuo šių metų, pagal prognozes, situacija turėtų keistis, kad žmogus, dirbantis už MMA, gautų šiek tiek daugiau. Tačiau jeigu šeimoje yra vaikų, išlaikytinių, situacija sunkiai sprendžiasi. Yra įvairių išmokų. Jei žiūrėtume į skirtingus rodiklius, šiuo metu skursta apie 8 proc. dirbančių žmonių, jeigu nebūtų jokių išmokų, skaičius siektų beveik 15 proc. Vadinasi, jau dabar yra pagalba. Šiai grupei dar labai padėtų, jei neapmokestinamas pajamų dydis būtų prilyginamas MMA, tuomet tie žmonės uždirbtų lengviau ir jiems būtų lengviau kvėpuoti.
– Kritikuojamos ir pačios išmokos. Pažymima, kad, jei žmogus gauna tokias išmokas, jis pratiškai pasmerktas skursti.
– Taip, kaip ir vidutinė senatvės pensija arba vidutinė socialinio draudimo išmoka – jos mažesnės nei skurdo rizikos riba. Jeigu žiūrėtume į pačią žemiausią išmoką – socialinę pašalpą, kai žmonės ilgiau nedirba, turi daug susikaupusių problemų, ši išmoka yra keturis kartus mažesnė nei skurdo rizikos riba.
– Ką dėl to daryti?
– Kelti išmokas, didinti finansavimą socialiniai apsaugai. Keletą metų kalbama apie mokesčių reformą. Lyg ir šią sesiją kažkas į Seimą ateis. Reikia tikėtis, kad tai nebus kosmetinės priemonės ir realiai bus galima skirti skurdui mažinti. Tai ši Vyriausybė ir įsipareigojo. Labai svarbu didinti išmokas ir kartu padėti žmonėms. Jei žmogus turi daug įsisenėjusių problemų, antstolių, turi artimųjų, kurių negali palikti namuose, jeigu yra ne tas išsilavinimas, kvalifikacija, gal neturi transporto, – jiems reikia padėti įsidarbinti. Yra regionų, kur labai didelis nedarbo lygis, ir kiek norėtume žmogui padėti, tačiau labai mažai darbo vietų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Sologubą „Snaigės“ vadovo poste laikinai keičia R. Lugovikas
Vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ akcijų paketą perėmus naujam akcininkui, įmonės valdyba nuo spalio 4 dienos atšaukė Mindaugą Sologubą iš bendrovės generalinio direktoriaus pa...
-
Viceministras: susitarus dėl Ukrainos grūdų patikros Klaipėdoje kol kas niekas nesikeis2
Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų kontrolės perkėlimo iš Ukrainos–Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą yra tik pirmasis žingsnis lengvinant šių krovinių eksportą per Lietuvos uostamiestį ...
-
„Ignitis grupė“ pratęs pernai sudarytas 334 mln. eurų vertės kreditavimo sutartis
Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ pratęs tris pernai sudarytas 334 mln. eurų bendros vertės kreditavimo sutartis. ...
-
Maisto kainų pasiutpolkė spraudžia į kampą: vis dažniau žmonės perka nukainotą maistą2
Prekybininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau perka nukainotas maisto prekes, praneša LNK. ...
-
D. Kreivys: Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius2
Varšuvos saugumo forume dalyvaujantis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europoje būtina didinti investicijas į vandenilį ir šilumos siurblius. ...
-
Labiau susirūpinta nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga – ministerija siūlo įstatymo pataisas
Kultūros ministerija parengė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) pataisas, kuriomis siūlo aiškiau apibrėžti statybos, tvarkybos ir prevencinės priežiūros darbus. ...
-
Gyventojai apie draudikų pelną: jį pasididino iš mūsų įmokų1
Vilnietė Regina kaupti investiciniame gyvybės draudime pradėjo perkopusi 30-etį, ne kieno nors stumiama, o pati taip nusprendusi, praneša LNK. ...
-
Už bendrabutį Naujojoje Vilnioje pasiūlyta 2,4 mln. eurų1
Už buvusį bendrabutį Naujosios Vilnios centre, tarp „Maximos“ ir „Norfos“ parduotuvių ir netoli turgavietės, pasiūlyta pradinė kaina – 2,42 mln. eurų. Trečiajame Turto banko rengtame aukcione antradienį pradinė jo kaina...
-
Į Lietuvos rinką žada ateiti naujas bankas: ko tikėtis?4
Lietuva artimiausiu metu gali sulaukti naujo banko. Praėjusią savaitę tai paskelbęs Lietuvos bankas kol kas neišduoda, nei kokios valstybės tai žaidėjas, nei apskritai, koks tai būtų bankas ir kokias paslaugas jis galėtų teikti. Labiausiai r...
-
Statant „Rail Balticos“ Kauno mazgą bus nusavinta daugiau kaip 200 sklypų ir 300 pastatų
Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgas turi būti pastatytas iki 2029-ųjų rugpjūčio, o tam reikės išpirkti daugiau nei 200 beveik privačių žemės sklypų ir daugiau nei 300 pastatų, numato projekto specialusis...